Planetų-klajūnių Paukščių Take – 100 tūkst. kartų daugiau nei žvaigždžių
|
Planeta-klajūnė
©news.nationalgeographic.com Ar gali planetų-klajūnių (planetų, kurios neskrieja aplink gimtąją žvaigždę) mūsų galaktikoje būti daugiau nei joje yra žvaigždžių? Apie tokias planetas numanyta jau kurį laiką, tačiau keletas pirmųjų tokių planetų, nuo Žemės nutolusių per keliolika tūkst. šviesmečių, buvo atrasta tik pernai – 2011-ųjų gegužę. Tiesa, naujausi tyrimų rezultatai byloja, jog planetų-klajūnių Paukščių Take gali būti 100 tūkst. kartų daugiau nei jame yra žvaigždžių. Tyrimo autorius Luisas Strigaris (Louis Strigari) iš Kavlio dalelių astrofizikos ir kosmologijos instituto (Kavli Institute for Particle Astrophysics and Cosmology, KIPAC) šį skaičių pavadino „astronominiu“. „Net jei tokių planetų skaičius atrodo milžiniškas, jis faktiškai rodo, kiek mūsų galaktikoje yra masės ir sunkiųjų elementų, – portalui „Universetoday.com“ pasakojo L. Strigaris. Taikydamas matematinę ekstrapoliaciją ir remdamasis teoriniais kintamaisiais, L. Strigaris su grupe kolegų skaičiavimuose atsižvelgė į mokslininkams žinomą Paukščių Tako gravitacinę trauką ir tai, kaip ji gali veikti kosminius kūnus, savo dydžiu varijuojančius nuo Plutono dydžio uolų iki Jupiterio dydžio dujinių gigantų. Skaičiavimo rezultatai rodo, jog planetų klajūnių galaktikoje gali būti 100 tūkst. kartų daugiau nei joje yra žvaigždžių. Tyrimo rezultatai suponuoja keletą gana įdomių momentų. Tai, ką mes dabar įsivaizduojame ir suprantame kaip tarpžvaigždinėje erdvėje klajojančius objektus, neaprėpia laisvai keliaujančių planetų-klajūnių. O jos gali būti ir nežemiškos gyvybės lopšiai – apie tai jau esame rašę. Taip, planetos-klajūnės neturi pastovaus šviesos ir šilumos šaltinio – gimtosios žvaigždės. Tačiau joms to gali ir nereikėti: jei planetą gaubia storas atmosferos sluoksnis, o jos gelmėse glūdi pakankamai radioaktyvus branduolys, teoriškai to gali pakakti reikiamo šilumos kiekio generavimui. Tai reikštų, jog tokios planetos gali būti gyvybės nešėjos. Tiesa, gauti matematinių skaičiavimų rezultatai ne visai sutampa su astronomijoje priimta planetų formavimosi samprata. „Šiuo metu mes neturime stiprios teorijos, kuri aiškintų, kaip susiformuoja planetos, – aiškina L. Strigaris. – Tad remiantis vien tik teoriniu modeliu yra sunku prognozuoti, kiek iš tiesų šių objektų gali klajoti galaktikos tyruose.“ | ||||||
| ||||||