Okeanų laisvamaniai: seksualiniai delfinų patinų aljansai
|
Jie atrodo be galo meilūs, mieli ir draugiški. Tačiau naujausi zoologų tyrimai byloja, jog egzistuoja ir tamsioji delfinų gyvenimo pusė. Pasirodo, seksualiniame gyvenime delfinai džentelmeniškumo demonstruoja visai ne tiek, kiek iš jų būtų galima tikėtis. Tarptautinė tyrėjų grupė Vakarų Australijoje šešerius metus studijavo 120-ies afalinų rūšies delfinų elgesį. Per tą laiką mokslininkai šių jūros žinduolių elgesyje pastebėjo trumpalaikių galios demonstravimo epizodų, kurių metu patinai, įrodinėdami savo autoritetą, seksualiai puldinėja kitų grupių patinus. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog delfinų bendruomenę galima laikyti pakankamai laisvamaniška, mat stebimi delfinai kai kuriais periodais demonstravo homoseksualų ir biseksualų elgesį. Beje, vienas iš tyrėjų delfinų patinų santykius įvardijo tokiais sudėtingais, komplikuotais, „protiškai ir fiziškai sekinančiais“, jog jis pats labai džiaugiasi nesąs delfinas. Paprastai delfinų patinai formuoja trijų tipų „draugystes“. Vadinamuosiuose „pirmojo rango aljansuose“ du ar trys individai kooperuojasi, jog bendromis pastangomis nugainiotų patelę ir galėtų su ja poruotis. Ilgalaikius, iki 17 metų trunkančius „antrojo rango aljansus“ (4-14 individų) delfinų patinai sudaro tam, kad galėtų puldinėti kitas delfinų grupes ir poruotis su kitų grupių patelėmis arba jas prijungti prie savojo „haremo“. Kartais „antrojo rango aljansai“ sustiprinami, formuojant „trečiojo rango aljansus“ – su patinais iš kitų grupių. Tokie būrimaisi į 20 ir daugiau individų gaujas paprastai baigiasi kruvinu santykių aiškinimusi, kurio objektas – vėlgi patelės. Patelės, skirtingai nei stipriosios lyties atstovai, tokių aljansų nesudarinėja. Žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ rašoma, jog užfiksuotas tik vienas atvejis, kai patelės suformavo laikiną grupuotę prieš jaunus patinus. Daugelis gyvūnų sąjungas sudarinėja siekdami apginti savo teritoriją. Seksualinio pobūdžio aljansų iki šiol gyvūnijos pasaulyje pastebėta nebuvo. Panašu, jog delfinai gyvena savotiškose „bendruomenėse be įsipareigojimų“: gyvūnai čia poruojasi ir sudarinėja sąjungas laisvai, tik kuriam laikui, o po to išsiskiria ir susiranda kitus poravimosi partnerius ar aljansų sąjungininkus. Anot Masačiusetso universiteto tyrėjo Ričardo Konoro (Richard Connor), delfinai turi būti nepaprastai gudrūs, kad sugebėtų puikiai orientuotis tokio sudėtingo socialinio gyvenimo kuluaruose. Panašaus sudėtingumo socialinės struktūros yra būdingos tik žmonių bendruomenėms. „Delfinų patinus ir jų socialinį gyvenimą tyrinėju labai seniai, - „Discovery News“ pasakoja profesorius R. Konoras. – Jų socialinis sambūvis yra itin intensyvus. Ten nepaliaujamai kunkuliuoja aistros ir nuolatos vyksta gyvenimo dramos. Be kita ko, tai yra ryškus delfinų protinės veiklos požymis. Beje, šios būtybės bendrauja ne tik specifine garsų ir kūno kalba, bet ir išmoksta suprasti esminius žmonių kalbos elementus.“ | |||||||
| |||||||