Mokslo ir technologijų pasaulis

Kodėl mus kartais kamuoja moralinės dilemos? Pakeisto klasikinio psichologijos eksperimento išvados teigia, kad mūsų protai turi dvi lygiagrečias moralės sistemas, o jos ne visada sutaria.

Tramvajaus eksperimente dalyviams sakoma, kad nevaldomas tramvajus kelyje gali užmušti penkis žmones. Dalyviai turi nuspręsti ar jie nukreips tramvajų į kitą kelią, kuriame yra tik vienas žmogus. Beveik visi nukreipia, paaukodami vieną vardan penkių.

Bet jeigu reikia vieną žmogų nustumti nuo tilto ant bėgių, kad tramvajus sustotų, daugelis žmonių suabejoja. Tai rodo, kad daugelis mūsų turi griežtą taisyklę, draudžiančią žudyti žmones tiesiogiai, netgi dėl didesnio gėrio.

Kaip tokios taisyklės susiformavo? Nors moralės kodai, atrodo, draudžia žudymą tilto eksperimente, daugelio gyvūnų moralinis elgesys atrodo nukreiptas į pasekmes – tarkim, individo mirtį – o ne į jį sukėlusį veiksmą. Kai gyvūnas patiria žalą, padėdamas giminaičiui, evoliucijos biologai tai mato kaip gyvūno genų kopijų išlikimo galimybių didinimą. Daugelis psichologų mano, kad žmonių moralės taisyklės yra tokios „giminių atrankos“ tąsa.

Robertas Kurzbanas iš Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje mano, kad tai dar ne viskas. Jo paskutiniai tyrimai rodo, kad yra moralės taisyklių, kilusių nepriklausomai nuo giminės atrankos.

Kurzbano komanda savanoriams pateikė įvairias tilto scenarijaus variacijas. Savanorių buvo klausiama, ką jie darytų ir ar jų veiksmai buvo morališkai teisingi. Aštuoniasdešimt penki procentai sakė, kad moraliai būtų neteisinga nustumti vieną žmogų, norint išgelbėti penkis ir nesvarbu ar tie žmonės būtų broliai ar nepažįstami, ir patvirtino mintį, kad yra taisyklė prieš žudymą.

Tačiau, nors ir manydami, kad tai blogai, 28 % sakė, kad nustumtų svetimą žmogų, kad išgelbėtų penkis, o 47 % sakė, kad nustumtų brolį, kad išgelbėtų penkis brolius. „Jie labiau linkę atlikti šį „mažiau moralų“ veiksmą, jei taip išgelbėtų giminaitį,“ sako Kurzbanas, teigdamas, kad giminės atranka veikia, kaip ir pagrindinė „moralės taisyklė“, draudžianti žudymą (Evolution and Human Behavior, DOI: 10.1016/j.evolhumbehav.2011.11.002).

Eksperimentas rodo, kad turime mažiausiai dvi lygiagrečias vertinimo, kas yra gerai ir kas – blogai, sistemas: vieną, sakančią, kad kai kurie veiksmai, pavyzdžiui žudymas yra blogai ir kitą, liepiančia saugoti savo giminę. Jos gali konfliktuoti, tad kokia iš to nauda? Tyrimo bendraautorius iš Brandeis universiteto Walthame, Masačiusetse Peteris DeScioli'is, sako, kad socialiniam bendrumui būtinos taisyklės, nesvarbu, kokios, tam, kad ginčai būtų išsprendžiami greitai ir taikiai.

DeScioli'is sako, kad mūsų taisyklių kūrimo sistema yra laisvai pasirenkama ir, pavyzdžiui, sukuria įsitikinimą, kad masturbacija yra „blogai“. Tačiau tokias taisykles galima keisti.

Bet kai kurias pakeisti sunkiau, nei kitas, sako Fiery'is Cushmanas iš Brauno universiteto Providense, Rodo saloje. Mūsų siekimas apsaugoti gimines veikia taisyklių kūrimą, kitaip nebūtų visuotinai smerkiamos vagystės, prievartavimas ir žudymas.

New Scientist, № 2852