Mokslo ir technologijų pasaulis

Antrą Velykų dieną, Klaipėdos Dragūnų gyvenamųjų namų mikrorajono gyventojus sveikino didieji miško gyventojai – briedžiai. Šie gyvūnai dažnai pasirodo gyvenamose pajūrio teritorijose, nes tai - jų įprasti migracijos keliai.

Kol vienus gyventojus tokie svečiai džiugina, kitus – piktina. Pavasarį migruojantys briedžiai daugiausiai rūpesčių kelia vairuotojams. Kartais jie sutrikdo eismą arba net tampa avarijų kaltininkais. Briedžiai dažnai pasirodo Girulių plente, P. Lideikio gatvėje ar prie Jūros parko. Kartais juos tenka vyti net iš kapinių.

Kadangi prie kiekvieno briedžio po policininką nepastatysi, o gyvūnams sunkiai sekasi įsiminti kelio ženklus, kartais yra statomos apsauginės tvorelės, tačiau net ir jos menkai sulaiko poros ar maisto beieškančius briedžius.

Briedžiai žmonių paprastai nebijo, todėl ir elgiasi drąsiai. „Briedžiai nustos migruoti per mėnesį. Nieko blogo jie nedaro“, - anuomet aiškino Igoris Jakimiv, Gyvūnų globos tarnybos „Aumūra“ specialistas. Svarbiausia, kad vairuotojai išliktų budrūs ir spėtų sureaguoti į netikėtai ant kelio pasirodžiusį gyvūną.

Lietuvoje paplitęs Europinis briedis (Alces alces alces). 2006 m. oficialiai jų buvo apie 4200. Vasarą maitinasi žole, grybais, medžių šakomis, žiemą - krūmų, medžių žieve. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.

Briedžiai aktyvūs ištisus metus. Nors briedis stambus, tačiau labai judrus žvėris ir labai pasitikintis aplinkiniais. Žiemą briedžiai gyvena mišriais pulkais. Poruojasi rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje. Nėštumas- 7,5-8 mėnesiai. Jauniklius(1-2, kartais 3) atsiveda gegužės-balandžio mėnesiais. Ilgakojai jaunikliai pirmomis dienomis vaikšto silpnokai. Pienu maitinami apie 3,5-4 mėnesius, žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus.Gamtoje priešų briedžiai beveik neturi, tačiau labai dažnai nukenčia nuo brakonierių.