Mokslo ir technologijų pasaulis

Kinijos tarptautinių išsilavinimo testų rezultatai, kurie niekur nebuvo skelbti, yra „stulbinantys“, sako Andreas Schleicheris, atsakingas už įtakingiausią tarptautinio išsilavinimo PISA (Programme for International Student Assesment) tyrimą, rašo BBC.

Šie testai, kuriuos kas tris metus vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vertina mokinių skaitymo, skaičiavimo ir gamtos mokslų žinias. PISA testai yra tapę pagrindiniu tarptautiniu rodikliu.

Rezultatai rodo, kad Kinijos švietimo sistema lenkia daugumą Vakarų valstybių. Jie pateikia svarbią įžvalgą, apie tai, kaip kinai šviečia savo naują kartą.

„Neitikėtinas atsparumas“

2009 metų testai parodė, kad Šanchajus atsidūrė tarptautinio išsilavinimo reitingo viršūnėje. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar Šanchajus ir kitas aukštą vietą užėmęs miestas Honkongas atspindi visos šalies būklę.

A. Schleicheris sako, kad nepaskelbti rezultatai atskleidė, kad ir kitose Kinijos dalyse moksleiviai mokosi gerai. „Netgi kaimo vietovėse ir skurdesnėse vietose, buvo pademonstruotas puikus lygis.“

Testo rezultatai parodė moksleivių „atsparumą“ siekiant sėkmės, nepaisant sunkių sąlygų, ir aukštą lygybės lygį tarp turtingų ir vargšų mokinių.

„Šanchajus yra išskirtinė vieta ir jo rezultatai yra tokie, kokių tikėjausi. Tačiau aš nustebau, kai provincijų rezultatai irgi buvo labai geri, – pasakoja A. Schleicheris. – Kinijoje yra giliai įsišaknijusi idėja, kad išsilavinimas yra raktas į lankstumą ir sėkmę.“

Investicijos į ateitį

Neturtingų mokinių rezultatų gali pavydėti Vakarų šalys, aiškina A. Schleicheris. Jis tikina, kad šie rezultatai tikrai atspindi Kinijos išsilavinimo standartus. Siekiant gauti reprezentatyvų vaizdą, testai buvo vykdomi devyniose provincijose, įskaitant skurdžius, vidutines pajamas gaunančius ir turtingus regionus.

Nors Kinijos vyriausybė kol kas neleido skelbti rezultatų, A. Schleicheris sako, kad jie parodo, kaip visuomenė tiek individualiai, tiek kolektyviškai investuoja į švietimą. Kinijoje įspūdingiausi pastatai dažniausiai būna mokyklos, tuo tarpu vakaruose – prekybos centrai, pasakoja jis.

Be to, paklausus žmonių, ko reikia, kad pasisektų mokykloje, pastebėti dideli kultūriniai skirtumai.

„Šiaurės amerikiečiai jums dažniausiai pasakys, kad tai sėkmės dalykas: aš turiu talentą matematikai, arba aš gimiau mažiau talentingas, todėl studijuosiu kažką kitą.“

„Europoje – viskas priklauso nuo socialinio paveldo: mano tėtis buvo santechnikas, tai aš irgi būsiu santechnikas.“

„Kinijoje 9 iš 10 vaikų jums pasakys: tai priklauso nuo pastangų, kurias aš investuoju ir man gali pasisekti, jei aš daug mokysiuosi.“

„Jie prisiima atsakomybę. Jie gali įveikti kliūtis ir sakyti „aš esu savo sėkmės savininkas“, o ne kaltinti sistemą“, – dėsto A. Schleicheris.

Pasaulio išsilavinimo čempionatas

Šiais metais vyks dar vienas PISA testų turas – tai prilygsta Pasaulio išsilavinimo čempionatui. Pasak A. Schleicherio, kitos greitai tobulėjančios šalys yra Brazilija, Turkija ir Lenkija.

A. Schleicheris tapo tokių tarptautinių palyginimų krikštatėviu. Jo nuomonės atidžiai klauso viso pasaulio švietimo departamentai. Baltieji rūmai atkreipė dėmesį į PISA rezultatus: prezidentas Barackas Obama pastebėjo, kad tauta „kuri šiandien mokosi geriau už mus, lenks mus rytoj“.

Kitame testavimo etape dalyvaus 500 tūkst. mokinių iš daugiau nei 70 šalių. Rezultatai bus paskelbti kitų metų pabaigoje. Švietimo ministrai su nerimu lauks rezultatų. Jei praeityje politikai visada galėjo pasakyti, kad jiems sekasi geriau nei pernai, tai PISA testų rezultatai atskleidė karčią realybę.

Nėra pasiteisinimų

Didžiausio nemalonumo susilaukė Vokietija, kurią ištiko „PISA šokas“ – atradimas, kad vokiečių išliaupsinta švietimo sistema yra tiktai vidutiniška. O didžiausias požiūrio į švietimą pokytis įvyko JAV. Kažkada valstijos neturėjo jokios intencijos žvalgytis į užsienį, o dabar entuziastingai skolinasi idėjas iš kitų šalių.

„Švietimas yra sritis, kurioje dominuoja įsitikinimai ir tradicijos, ji rūpinasi savo vidaus reikalais. Tokioje sistemoje lengva rasti visokiausių nesėkmės pasiteisinimų. PISA tyrimų idėja – atsikratyti šių pasiteisinimų“, – aiškina A. Schlecheris.

„Žmonės sako, kad švietimo sistemą galima patobulinti tik per 25 metus, bet pažvelkite į Lenkija ir Singapūrą, kurie pasitaisė per labai trumpą laiką, mes matėme dramatiškų pokyčių.“

Teisingas palyginimas?

Tyrimo rezultatų palyginimas sulaukė kritikos, esą jis neteisingas. Kaip galima lyginti skurstančią šalį su turtinga Skandinavijos šalimi? Tačiau A. Schleicheris teigia, kad šie palyginimai turi būti ne teisingi, bet tinkami. Jaunuoliai vargstančiose šalyse vis tiek turės varžytis pasaulinėje ekonomikoje, tad yra reikalinga globali perspektyva.

A. Schleicheris taip pat priešinasi idėjai, kad iš neturtingų vaikų reikia mažiau tikėtis. „Taip yra suteikiamas prastesnėje padėtyje esantiems vaikams pasiteisinimas – jūs esate iš neturtingos aplinkos, tad mes nuleisime jums kartelę, padarysime, kad būtų lengviau.“

„Tačiau tas vaikas vis tiek turės varžytis valstybės darbo rinkoje. „Teisingumo“ sąvoka yra visiškai neteisinga, nes palengvindami gyvenimą sunkiomis sąlygomis augantiems vaikams, mes sumažiname jų gyvenimo galimybes.“

„Išrūšiavimo mechanizmas“

Tad kodėl Azijos šalių mokinių rezultatai tokie sėkmingi?

A. Schleicheris teigia, kad tai filosofinis skirtumas – egzistuoja lūkestis, kad visi mokiniai gaus gerus pažymius, vietoj „išrūšiavimo mechanizmo“, kuris atrenka kelis laiminguosius.

Jis teigia, kad beveik kiekvienas gali sukurti išsilavinimo sistemą, kurioje pasiseka keliems, tikras iššūkis prastumti visą to paties amžiaus grupę. Kinijoje tai daroma siunčiant geriausius mokytojus į prasčiausias mokyklas.

PISA vėl išmatuos balanso jėgų kaitą, kai šiais metais viso pasaulio mokiniai susės laikyti testų.

„Aš nemanau, kad PISA tiesiog reitinguoja, ji parodo, kas yra įmanoma. Kaip gerai mums gali sektis?“, – mano A. Schleicheris.

Lietuva PISA tyrime dalyvauja nuo 2006 metų. 2009 metų Lietuvos mokinių PISA testų rezultatai buvo mažesni už tarptautinį vidurkį. Taip pat nuo 2006 metų suprastėjo Lietuvos moksleivių skaitymo ir matematinio raštingumo gebėjimai.