Virtuvės šefų fantastika: nuo saulės puodo iki juodųjų skylių šiukšliadėžėse
|
Pamirškite tą peilį, kuriuo per skardinę limonado – kaip per sviestą. Geriausių planetos restoranų šefų tokiu arsenalu nenustebinsi: ne vienam ir ne dviem tokie žaisliukai – kasdienybė. O paprašyti mintimis palikti mūsų epochą ir „pabraidyti po ateities laiko upes“, kūrybingi kulinarijos korifėjai savo vaizduotės ir troškimų pernelyg nevaržė – kuklumas žmogų puošia, bet dažnai tik tais atvejais, kai pasipuošti daugiau nėra kuo… Taigi, kokie jie, tie virtuvės šefų svajonių įrankiai? Deinijelis Hamas (Daniel Humm), restoranas „Eleven Madison Park“ „Optimalios tobulybės konvejeris“ 1. Po juodąją skylę kiekvienoje šiukšlių dėžėje – kad maisto gamybos atliekos būtų paverstos į komposto krūvą, riogsančią tolimoje tolimoje galaktikoje. 2. Krio-vakuuminis aparatas, iškreivinanti laiko dėsnius: akimirksniu išdžiovinamas kumpis, akimirksniu sous-vide būdu ištroškinama mėsa (paprastai toks troškinimo pprocesas vakuuminėje pakuotėje užtrunka 48-72 valandas), akimirksniu išmarinuojama mėsa, ir t. t. 3. Kokybės gerinimo aparatas: sumeti vidutiniškos kokybės sudedamąsias dalis, o tau grąžina geriausius pasaulyje. Entonis Martinas (Anthony Martin), restoranas „Tru“ „Gali skambėti keistai, tačiau pamaniau, jog būtų visai nieko turėti kulinarijos vadovą hologramos pavidalu – kaip kad Koučeloje (Coachella) atgimė reperis amžiną atilsį Tupakas Šakuras [Tupac Shakur]. Man tokios hologramos reikėtų tam, kad ji projektuotų kurį nors ankstyvosios epochos virtuvės genijaus, kaip, pavyzdžiui, Eskofjė (Escoffier), atvaizdą ir šis surengtų nuostabią ekskursiją po kulinarijos šedevrų šalį, pradedant kepsniu šatobrian (chateaubriand), baigiant asmeninėmis kulinarinėmis paslaptimis ir triukais. Kalbant apie šiuolaikines kulinarines knygas, man į jas įsigilinti sunku net ir tais atvejais, kai jos iliustruotos. O štai kurio nors virtuvės patriarcho holograma… Ji tiesiog pademonstruotų viską – tiesiai tau po nosimi.“ Chosė Andresas (José Andrés), restoranas „The Bazaar“ „Mano svajonių įrankis – saulės energijos puodas, ypač besivystančiose šalyse, kur ekologiška energija kol kas nėra prieinama. Tai būtų „ne vieną burną pamaitinsiantis puodas.“ Omaras Kantu (Homaro Cantu), restoranas „Moto“ „Kompiuterio ekrano darbalaukyje yra tokia ikonėlė „Recycle bin“ – žinote tokią? Ir mes jon grūdame visa, kas nebereikalinga. Tai štai norėčiau, kad mano svajonių aparatas visą tą informaciją paverstų į šiluminę viryklės energiją. Juk toje skaitmeninėn šiukšliadėžėn išmetamoje informacijoje kažko yra, ir vietoj to, kad tai būtų tiesiog sunaikinta, būtų galima ją perdirbti į energiją, kurią būtų galima naudoti gaminant maistą.“ Endrius Bročiu (Andrew Brochu), restoranas „Graham Elliot“ „Aš norėčiau turėti tokią asmeninę virtuvę, kokia vaizduojama filme „Cube“ („Kubas“) – joje būtų visi įmanomi privalumai ir patogumai, autonominės virtuvės valymo sistemos. Tuomet aš turėčiau centrinę kontrolės stotį, per kurią galėčiau patekti į kiekvieną iš virtuvių ir pasimokyti joje.“ Metjus Kirklis (Mathew Kirkley), restoranas „L2O“ „Kaip būtų gera turėti laiko mašiną. Juk yra tiek daug kulinarijos asų, kuriuos aš dievinu, tačiau su kuriais niekad neturėjau galimybės dirbti kartu. Tad būtų fantastiška grįžti atgal į praeitį ir aštuntojo dešimtmečio prekybos centre kartu su Alenu Čapelu (Alain Chapel) išsirinkti daržoves ar turėti galimybę gaminti kartu su kitais virtuvės maestro.“ | ||||||
| ||||||