Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmadienį paskutiniai „Gilyn, į Žemės centrą“ 2012 komandos nariai paliko Lietuvą ir iškeliavo į Vakarų Kaukazo kalnuose esantį giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą, kur po žeme praleis dvi savaites mėgindami pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą.

Didžioji lietuvių komandos dalis jau yra atvykusi į Adlerį, tačiau jiems dar teks luktelėti – mikroautobusas su maistu bei įranga beveik parai buvo užstrigęs Latvijos – Rusijos pasienyje, o šiuo metu stovi autoservise.

„Nuotaikas prieš kelionę galima apibūdinti dviem žodžiais: visuotinė panika“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė vienas iš ekspedicijos dalyvių ir organizatorių Gintautas Švedas. Jis ir dar pora ekspedicijos dalyvių pirmadienį lėktuvu išskrido į Adlerį, kur jų jau laukia didžioji komandos dalis, Lietuvą palikusi penktadienį.

Nuotykiai ekspedicijos narius lydi nuo pat pirmųjų kelionės akimirkų: vieno iš komandos narių bendradarbiai surengė netikėtą atsisveikinimo vakarėlį su žvakėmis, šampanu, vaišėmis bei dainomis, o vos pasiekus Latvijos – Rusijos sieną iškilo rimtų problemų – pasienyje beveik parai buvo sulaikytas mikroautobusas su urvotyrininkų įranga bei maistu.

„Kelionė tik prasidėjo, o emocijų jau apstu. Bendradarbiai man surengė nepamirštamą staigmeną – pievelėje prie darbovietės suorganizavo netikėtą išleistuvių vakarienę su vaišėmis, šampanu, žvakėmis, dovanomis bei dainomis. Kadangi „Adform“ remia ekspediciją, tikėjausi, kad keli žmonės atvyks manęs išlydėti, bet tokio atsisveikinimo tikrai neįsivaizdavau, – dalinosi įspūdžiais ekspedicijos fotografas Artūras Artiušenka. – Po nemigos naktų pakuojant ekspedicijos įrangą, tokios išleistuvės išties sukėlė euforiją. Dar ir dabar prisiminus atrodo, kad tai vyko kokiame nors kino filme, o ne mano gyvenime“.

Tačiau, pasak Artūro, euforija kaipmat išgaravo, kai mikroautobusas, vežantis maistą bei įrangą, 22 valandoms užstrigo Latvijos – Rusijos pasienyje ir ekspedicijai iškilo rimtas pavojus.

„Keletą valandų sėdėjome kaip ant adatų, – prisipažįsta A. Artiušenka. – Mūsų mikroautobuso svoris pasirodė esąs per didelis, todėl automobilis pasienyje buvo sulaikytas ir nuodugniai patikrintas. Galiausiai pavyko atsikratyti keleto mažiau svarbių daiktų ir paskirstyti krovinio svorį taip, kad atitiktų reikalavimus. Įrangos ir maisto vežame išties daug – vien duonos turime 110kg., sūrio – 136kg. Tačiau, prieš kraudami daiktus, juos svėrėme, todėl nukrypimas nuo normos negalėjo būti labai didelis“, – aiškina jis.

Šiuo metu mikroautobusu keliaujantiems speleologams vėl iškilo rūpesčių – sugedo automobilio, vežančio apie 1,5 tonos ekspedicijos mantos (maisto, įrangos, buities reikmenų, nardymo balionų ir kt.), stabdžių diskas.

„Šiuo metu Krasnodaro autoservise laukiame, kol mikroautobusas bus sutaisytas. Personalas, atrodo, niekur neskuba, o čia siaubingai karšta. Kai tik automobilis bus suremontuotas, vėl leisimės į kelią – iki Adlerio dar liko 300km.” – pasakoja A. Artiušenka.