Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai sukūrė „iškreiptos realybės“ stiliaus šalmą, neleidžiantį žmogaus protui atskirti realybės nuo klastotės. Pavyzdžiui, kai žmogus žiūri kokias nors televizijos scenas dėvėdamas šalmą, jis nesugeba atskirti ar tai yra realu, ar įrašas.

Pasak mokslininkų, šalmas veikia tokiu pat principu, koks pavaizduotas 2010 metais pasirodžiusiame filme „Pradžių pradžia“ (angl. Inception). L. DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontoros darbuotojus sugebančius pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją. Pagrindinė mintis yra ta, kad sapnuodami mes negalime suvokti ar tai yra tikra, ar ne.

Inception stiliaus šalmą sudaro „pakaitinės realybės“ (angl. substitutional reality (SR)) sistema, kuri buvo sukurta RIKEN Japonijos Smegenų mokslų institute. Pagrindinis eksperimento mokslininkas, Keisuke Suzuki, naujienų tinklalapiui „The Guardian“ sakė, kad naujasis išradimas gali būti „galingu prietaisu norint ištirti kaip mūsų sąmoninga patirtis pasireiškia kasdieninėse natūraliose situacijose“.

„Kai sapnuojame – viską, kas vyksta sapne, priimame realiai ir vargiai suabejojame to tikrumu. Mes siekiame ištirti pažintinius mechanizmus, sudarančius mūsų įsitikinimų pagrindus realybėje“, – sakė mokslininkas.

Naudojant Inception stiliaus šalmą buvo atliktas paprastas, bet įspūdingas eksperimentas. Bandymo dalyviams įėjus į kambarį, jie buvo nufilmuoti ir turėjo daryti tai, ką liepė tyrėjai. Sėdint priešais kompiuterio ekraną jiems buvo uždėti šalmai ir vienos po kitos rodomos realaus gyvenimo scenos ir įrašytos scenos.

Pirmame parodytame įraše, pavadintame „fakelive“, perteikiama situacija, kurioje mokslininkas kreipiasi į žiūrovą, klausdamas ar šis jaučiasi gerai. Tuomet buvo parodyta antrininko scena, kurioje bandymo dalyviai regėjo nufilmuotą medžiagą, jiems įėjus į kambarį.

Trečiame įraše jiems buvo rodoma antrojo įrašo „fakelive“ scena, kurioje tyrėjas įeina į kambarį ir paaiškina kaip viskas veikia. Ketvirtoji ir paskutinioji scenos buvo „gyvos“ – realios, mokslininkas grįžęs į kambarį pasakė, kad viskas iki šios akimirkos buvo įrašyta.

„Antrininko“ scenos metu kai kurie bandymo dalyviai suprato, kad tai buvo įrašas. Tačiau kai kurie nesugebėjo atskirti tikrovės nuo įrašo, kol jiems nebuvo išaiškintas visas eksperimento principas. Rezultatai taip pat parodė, kad dalyviams, tyrimo metu judinusiems galvas, buvo didesnė tikimybė patirti „pakaitinę realybę“.

Profesorius Suzuki sakė, kad toks tyrimas gali padėti suprasti psichikos sutrikimų turinčius pacientus, kuriems pasireiškia haliucinacijos.

„Ši sistema gali būti naudojama tiriant šizofreniją bei gali būti pasitarnauti kaip nauja gydymo kryptis – kiberterapija, – kalbėjo profesorius. – Virtualios tikrovės technologijos efektyviai sprendžia potrauminės įtampos sutrikimus bei patologines fobijas.“