Mokslo ir technologijų pasaulis

Na ir kas, kad jie maži – užtat koks greitis! Vienas spermatozoidas per 1 s gali nukeliauti atstumą, kuris jo paties ilgį viršiją 25 kartus. Palyginimui, jei tokiu pat santykiniu greičiu judėtų ir žmogus, jis per valandą nubėgtų… 868 tūkst. kilometrų. Ir dar: pasirodo, šios ląstelės beveik niekada nesuka į kairę.

Unikali mažumo ir neįtikėtino judrumo kombinacija su spermatozoidais daro tikrus stebuklus – vyriškų lytinių ląstelių yra beveik neįmanoma sekti ir stebėti jų trajektoriją. Nors laboratorijose bandyta tai daryti įvairaus galingumo mikroskopais.

Kalifornijos universiteto (UCLA) Aidoganui Ozcanui (Aydogan Ozcan) inžinieriui tuomet atėjo į galvą mintis sukurti būdą, kuriuo būtų įmanoma fiksuoti pašėlusį pavienių spermatozoidų judėjimą. Kad toks judėjimas būtų užfiksuotas, A. Ozcanas su kolegomis 45 laipsnių kampu sustatė du LED šviestukus – raudoną ir mėlyną – ir nukreipė juos į mėginį su gametų substancija.

Kelių spalvų šviesoms šviečiant keliomis kryptimis, spermatozoidai buvo apšviesti taip, jog atsirado holografiniai judančių spermatozoidų šešėliai – šešėliai, kuriuos įmanoma atkurti (rekonstruoti) kaip trimatį vaizdą. Jį A. Ozcanas įrašė ir pasirinko kaip tyrimo objektą.

Naujas metodas atvėrė galimybes mokslininkams stebėti ir fiksuoti maždaug 15 tūkst. spermatozoidų judėjimo trajektorijas išsyk. Tyrėjų grupė pastebėjo, jog, užuot judėję nosies tiesumu, maždaug 5 proc. spermatozoidų pirmyn juda spiralės formos trajektorija (kaip sukamo medvaržčio briaunelės). Tačiau tyrėjus dar labiau nustebino, jog beveik visiems spiralinėmis trajektorijomis judantiems spermatozoidams (apie 90 proc.) būdingas dešinysis sukinys.

Kodėl spermatozoidai suka būtent į dešinę pusę, savo tyrimo ataskaitoje autoriai spėlioti nesiėmė. Atradimo autoriai pabrėžė, jog naujoji jų sukurta stebėjimo technologija sudarys sąlygas stebėti ir fiksuoti daugybės mikroorganizmų judėjimo ypatumus, taip pat išbandyti įvairių cheminių junginių ir medikamentų poveikį spermatozoidams.