Žmogui žinomas tik vienas gyvas sutvėrimas, galintis be jokių skafandrų atlaikyti atviro kosmoso pragaištį. Tai – vandens meškutėmis arba samanų paršiukais vadinami lėtūnai (lot. – „Tardigrada“). Nors tik 1 mm ilgio, propaguoja tingų gyvenimo būdą ir minta dumbliais, jie – beveik nesunaikinami. Lėtūnams nebaisi absoliutinio nulio temperatūra (-273ºC) anei +151ºC pragaras. Lėtūnai – tik vieni iš ypatingųjų mikropasaulio galijotų, kurių apstu mūsų kiemuose, soduose, pievose. Ar net mūsų pačių kūnuose. Kviečiame peržiūrėti įspūdingą mikroskopinių gyvių fotografijų kolekciją – kadrai buvo užfiksuoti naudojantis itin galingu mikroskopu.
Dešimtis tūkstančių kartų išdidintos morfologinės kūnų detalės plika akimi žmogui nėra matomos. O šiose fotografijose jų aiškumas – stulbinantis. Nuotraukos darytos naudojant trimačius mikroskopus, kuriuose vaizdas atkuriamas pagal elektronus, kurie atšoka nuo fotografuojamo objekto.
Grįžkime prie lėtūnų. Jie ištisą dešimtmetį laisvai išbus be lašelio vandens. Maža to, jiems tinka praktiškai bet koks slėgis. O atsidūrę radiacijos spindulių veriamame atviro kosmoso vakuume, jie gali be jokių problemų išgyventi 10 dienų.
Labiausiai į akis krentantis nuotraukoje matomas lėtūno išorės bruožas – labai keistos ir netikėtos formos snukutis. Nuotraukoje jis išdidintas maždaug 500 kartų.
Lėtūnas – mikropasaulio nemirtingasis, išdidintas 500 kartų
|
Kitas įspūdingas vabzdžių pasaulio atstovas – šokinėti puikiai gebančios kolembolos (lot. – „Collembola“), kurių antenos primena kiškio ausis. Šie miško paklotėje po nukritusiais lapais gyvenantys šešiakojai nariuotakojai vienu šuoliu gali nušokti atstumą, kuris už jų pačių kūnus ilgesnis šimtus kartų.
Kolembolos – viena iš gausiausių mikropasaulio populiacijų. Kubiniame metre dirvožemio jų gali būti iki 100 tūkst. egzempliorių
|
Negražus? Tai – jaunas uodo lervos „veidelis“, padidintas daugiau kaip 1 tūkst. kartų
|
O raudonosios erkės (lot. – ”Trombidiidae Leach”), gyvenančios viršutiniuose dirvos sluoksniuose, pro elektroninio mikroskopo objektyvą atrodo šiurpiau už gerokai didesnius vorus-paukštėdas. Šis plėšrusis erkių poklasio voragyvis tokį pavadinimą gavo dėl įspūdingų jo kūną dengiančių raudonos spalvos plaukelių.
Netikėtai didelė: raudonojo erkė yra bene didžiausias iš visų čia vaizduojamų gyvių. Jos gali išaugti iki 2 cm ilgio (žr. vaizdo siužetą)
|
Musės lerva
|
