Mokslo ir technologijų pasaulis

Daugelis mūsų kalba su savo augintiniais, bet mes nesitikime, kad augintiniai mums atsakys (nebent tai būtų papūgos). Tuo tarpu baltasis delfinas mums galėtų įvaryti infarktą – jis išmoko imituoti žmogaus kalbą.

Delfinas Noc buvo sugautas 1977 metais, pačioje jaunystėje. 1984 metais delfinas jau skleidė neįprastus garsus. Vieną dieną naras, plaukiojęs baseine kartu su delfinu, netikėtai iškilo į paviršių norėdamas pasiaiškinti kas jam liepė lipti iš vandens. Paaiškėjo, kad šūksnius „lauk, lauk, lauk“ (out, out, out) skleidė Noc. Taip delfinas su žmonėmis bendravo ketverius metus, kol sulaukė lytinės brandos.

„Iš pradžių buvome nusiteikę skeptiškai. Tokie garsai aiškiai buvo nepanašūs į įprastinius baltųjų delfinų balsus, jie pagal ritmą ir akustinį spektrą labiau priminė žmogaus balsą“, - sakė Nacionalinio jūros žinduolių fondo San Diege (JAV) ekspertas Samas Ridgway'us. Slėgio jutikliai, pritvirtinti prie Noc nosies ertmių, parodė, kad delfinas garsus skleidžia tais pačiais mechanizmais, kaip ir įprastinius garsus, rašo newscientist.com.

Iki tol būta padrikų pranešimų apie žmonių kalbą imituojančius baltuosius delfinus, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai garsai buvo analizuojami moksliškai, sakė Delfinų komunikacijos projekto atstovas Justinas Greggas.

Tiesa, gyvo Noc turistai jau niekada nebeišvys – jis prieš kelerius metus nugaišo. Bet jo kalbos įrašą galite išgirsti šioje svetainėje.

Kalbantis ruonis

Žmogaus kalbą imituoti bando ir kiti gyvūnai – mums puikiai žinomos kalbančios papūgos, be to, „kalbėti“ moka ir ruonis, vardu Hooveris.

Balsų mėgdžiojimo sugebėjimais garsėja paukščiai lyrauodegiai – jie taip gina savo teritoriją ir vilioja partneres. O žiogai imituoja poravimosi metu cikadų skleidžiamus garsus ir taip vilioja sau pietus. J. Greggas mano, kad baltieji delfinai tikriausiai yra socialiniai mėgdžiotojai, kurie, pavyzdžiui, gali išmokti naujos „tarmės“, kai prisijungia prie kitos delfinų grupės.

Baltieji delfinai savo balsu naudojasi ir ganėtinai stebinančiais tikslais. Neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad jie suteikia „vardus“ daiktams skirtingais balsais, o vėliau pagal išgirstą garsą gali išrinkti „įvardintą“ daiktą iš didesnės daiktų grupės.