Kiniški užmojai: Nobelio premijos laureato Mo Yano gimtajame kaime ketinama statyti milžinišką kultūros parką
|
©Brian Sterling Kai Nobelio literatūros premija buvo įteikta Vakaruose, o ir pačioje Kinijoje mažai kam žinomam rašytojui Mo Yanui, pasikeitė ne tik jo, bet ir gimtojo autoriaus kaimelio gyvenimas, rašo „The Guardian“. Nobelio laureato Mo Yano brolis 62 metų Guanas Moxinas stovi prie jų vaikystės namo Pingano kaime. Jis pozuoja čia plūstančių turistų nuotraukoms. „Visi nori suprasti, kaip gyveno Mo Yanas, būdamas jaunas“, – sako Guanas. Jis vedasi žmones į apleisto namo dulkėtą kambarį, kuriame Mo vedė savo išrinktąją. Pingane, kuriame gyvena 800 žmonių, netrukus neabejotinai neliks to kaimiško provincijos žavesio. „Beijing News“ skelbia, kad savivaldybė ketina investuoti apie 270 mln. litų į „Mo Yan kultūros parką“. Nors Kinijos disidentai įsiutę dėl Nobelio premijos skyrimo Mo Yanui, kuris dešimtmečius bendradarbiavusio su Kinijos komunistine valdžia, daugybei paprastų šalies piliečių tai reiškia labai daug – kad galų gale buvo įvertinta ne tik Kinijos ekonomika, bet ir jos kultūra. Tad savivaldybė tikisi, kad turistų srautai atpirks šio kultūros parko išlaidas. Tiesa, analitikai nėra tokie užtikrinti. Pekino universiteto ekonomikos profesorius Tao Ran sako, kad savivaldybės Kinijoje skolinasi milžiniškas sumas pinigų, kad finansuotų projektus, tačiau dažnai jie nepasiteisina. „Jei nuvyksite į bet kurį Kinijos regioną ar miestą, išvysite kasdien statomus naujus miestus, industrinius parkus“, – sako jis. Mo brolis, 90 metų tėvas ir kaimynai sako kol kas nieko negirdėję apie šį būsimąjį parką. Jiems sunku patikėti, kad kažkas čia išleis tokias pinigų sumas. Vietos gyventojai labai didžiuojasi Nobelio premijos laureatu, vadindami jį „mokytoju Mo Yan“. Ant namų kabo ilgi raudoni plakatai, sveikinantys rašytoją. Šventiška atmosfera čia neatslūgsta. Mo tėvas Guanas Yifanas sako, kad sūnus retai grįžta namo, tačiau, kai atvažiuoja „mes kalbamės apie tai, kas vyksta mūsų namuose – kaip auga pomidorai ir kitus panašius dalykus“. Nors jis neskaitė nei vienos sūnaus knygos, sako, kad didžiuojasi tuo, ką šis nuveikė: „Mes visi tiesiog laimingi. Labai, labai laimingi“. | ||||||
| ||||||