Mokslo ir technologijų pasaulis

Anūkas teiraujasi močiutės, ar tiesa, kad jei jis valgysiąs daug morkų, gerai matysiąs? Močiutė patikina, kad tikrai taip – argi anūkėlis kada nors matė triušį su akiniais? Juokai tegu lieka juokais, tačiau realybėje egzistuoja nemažai faktų, apie tai, kas gadina mūsų akis ir kas padeda jas apsaugoti.

Pabandykime panagrinėti, kiek šiuose „faktuose“ yra tiesos, o kuri dalis gali būti priskiriama mitams bei legendoms. Su regėjimu susijusius faktus komentuoja optikos salono „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė.

Akių mankšta gali padėti susigrąžinti gerą regėjimą

Akių mankšta akims reikalinga, ypač šioms pavargus. Atskirais atvejais, esant akių raumenų spazmams, įvairūs akių pratimai gali šiuos spazmus neutralizuoti ir taip pagerinti regėjimo kokybę. Dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių ar skaitant – maždaug kas valandą, rekomenduojama leisti akims pailsėti.

Pabandykite atlikti šiuos pratimus: nejudindami galvos žvelkite kuo aukščiau į viršų, po to – kuo žemiau į apačią; žvelkite kuo dešiniau, po to – kuo kairiau; žvelkite kuo aukščiau į dešinį kampą, po to – kuo žemiau į kairį kampą, pratimą pakartokite į kitą pusę; judinkite akis pagal laikrodžio rodyklę, pratimą pakartokite priešinga kryptimi; pro langą žiūrėkite į kokį nors objektą tolumoje, po to žvilgsnį sukoncentruokite į savo nosies galiuką. Visus pratimus pakartokite mažiausiai po 10 kartų, tarp pratimų pabūkite maždaug 30 sekundžių užsimerkę. Taip akys atsipalaiduos.

Ilgalaikis akinių nešiojimas sukelia akių „priklausomybę“ nuo jų

Tinkamai specialisto parinkti akiniai negali nei pabloginti regėjimo, nei „pripratinti“ akių prie jų ar versti akis „tinginiauti“. Daugelis žmonių, prieš įsigydami akinius, jau kurį laiką mato prasčiau, nes regėjimas būna sutrikęs. Po to, kai galiausiai užsideda akinius ir ima matyti aiškiai, pradeda kaltinti akinius – neva nuo to laiko, kai pradėjo juos nešioti, be akinių jau nebemato. Tačiau taip yra ne dėl pakitusio regėjimo, o dėl to, kad su akiniais akys mato normaliai ryškiai ir kitaip matyti jau nesinori. Atskirais toliaregystės atvejais tinkamai parinktų akinių nešiojimas tam tikrą laiką regėjimą gali pagerinti.

Skaitymas tamsoje kenkia regėjimui

Skaitymas, esant silpnam apšvietimui, gali sukelti nuovargį, galvos skausmą, bet regėjimui pakenkti – ne.

Akiniai su mažesnėmis, nei reikėtų, dioptrijomis „treniruoja“ akis

Netiesa. Korekcija turi būti tiksli, parinkta nepaliekant tariamo rezervo „trenažui“ ir neplanuojant būsimo regėjimo pablogėjimo.

Jei akims reikalingi akiniai, bet jie nenešiojami, akys nusilps

Be akinių žmogus tiesiog matys neryškiai, o nuolatinės pastangos įžiūrėti vaizdą, įtempiant akių raumenis, gali sukelti galvos skausmą ar kitus laikinus nemalonius pojūčius.

Žiūrėjimas į televizorių iš arti gadina regėjimą

Iki 1950-ųjų televizoriai skleisdavo nedidelį radiacijos kiekį, kuris ilgainiui galėdavo pakenkti akims. Dabar, ištobulėjus technologijoms, taip nebėra. Žinoma, žiūrint televizorių iš labai arti, akys greičiau pavargsta dėl vaizdo mirgėjimo ekrane. Norint to išvengti, būtina pasirinkti saugų atstumą nuo ekrano.

Jei vaizdas žiūrimas 4:3 proporciniame formate, rekomenduojamas atstumas nuo ekrano yra 3-5-ių ekrano įstrižainių ilgiai. Pavyzdžiui, jei televizoriaus ekrano įstrižainė yra 21 colis tinkamiausias atstumas nuo jo – 1,6-2,7 m; jei 29 coliai – 2,1-3,6 m. Rekomenduotinas atstumas iki plačiaekranio televizoriaus, kurio ekrano kraštinių santykis 16:9, yra 2,5-3 ekrano įstrižainės.