Pietų Korėjos mokykla: merginos ir vaikinai negali kalbėtis, nėra telefonų, interneto
|
Seulo priemiesčių mokyklose pokalbiai tarp vaikinų ir merginų griežtai draudžiami. Kiekvieną jų žingsnį akylai seka apsaugos kamerų objektyvai. Nėra televizijos, interneto prieigos, negalima naudotis mobiliaisiais telefonais ir MP3 grotuvais. Tai vienuoliškas Pietų Korėjos internatinės mokyklos studentų, pasirengusių čia praleisti 9 mėnesius ruošiantis perlaikyti stojamuosius egzaminus, gyvenimas. Svarbiausias tikslas – vieta prestižiniame koledže, po to – darbas garsioje korporacijoje, rašo „Reuters“. „Mokymosi laiku sudėtinga nueiti net į tualetą, net jei labai norisi. Kasdien anksti keltis irgi nelengva“, – prisipažino 20 metų Um Hee-joon per trumputėlę pietų pertrauką, kurios metu vos gali suspėti paskubomis sudoroti kiaulienos maltinuką. Tvarka čia geležinė lyg Spartoje. Tolesnį jaunuolių gyvenimą nulemsiantys testai bus laikomi jau lapkričio 8-ąją. Kasmetis Pietų Korėjos egzaminų pragaras daugelį mokinių negailestingai iškankina: nemažai jaunuolių, jausdami spaudimą, puola į neviltį. Kai kurie jų pakelia prieš save ranką. Daugiau nei pusė linkusių į savižudybę 15–19 metų amžiaus jaunuolių „mokslinius pasiekimus ir stojimą į koledžą“ įvardija kaip vieną iš svarbiausių priežasčių, verčiančių susimąstyti apie savižudybę. Tokius statistinius duomenis paskelbė nacionalinė Korėjos statistikos agentūra. Dar didesnį gailestį kelia šimtai tūkstančių studentų (maždaug penktadalis visų studentų kiekio), kuriems egzaminą tenka laikyti dukart ar triskart. Nors jie niekuo neprasikalto – jiems tiesiog nepavyko susitvarkyti su milžiniškais savo ir tėvų lūkesčiais, – tačiau jiems tenka ištverti dar vienerius metus pragaro. Patys atkakliausi arba nusiteikę itin desperatiškai gali nuspręsti praleisti 9 mėnesius vienoje iš 40 šalyje veikiančių specializuotų internatinių mokyklų, tokių kaip Deung Yong Moon, esantį Gwangju, viename iš Seulo priemiesčių. Čia kiekviena valanda, išskyrus miegą, pašvęsta rengimuisi būsimajam egzaminui. Nors merginos ir vaikinai mokosi toje pačioje klasėje, jiems draudžiama vienu metu eiti nusipirkti užkąsti. Merginos ir vaikinai, laukdami pietų, stovi skirtingose eilėse, valgo prie skirtingų staliukų. Visomis priemonėmis stengiamasi užkirsti kelią potencialiai romantiškai draugystei. Kas rytą mokiniai žadinami 6.30 val. Išskyrus bendrą mankštą, maitinimąsi ir trumpas pertraukas, dienotvarkėje visą laiką užima išskirtinai vien tik mokymasis. Ir taip iki vidurnakčio. Niekas iš mokykloje egzaminams besirengiančių jaunuolių negali žiūrėti televizijos, naudotis internetu, mobiliaisiais telefonais ar muzikos grotuvais. Vaikinai privalo dėvėti mėlynos, merginos – raudonos spalvos uniformas. „Aš čia dūstu. Sudariau 100 dalykų, kuriuos noriu nuveikti po egzamino, sąrašą. Labiausiai trokštu keliauti“, – atviravo dvidešimtmetis Cho Hwan. „Maniau, jei egzaminui ruošiuosi dar vienerius metus, pasieksiu aukštesnių rezultatų. Vis dėlto, jau nebesu toks tuo tikras“, – pridūrė jis, įsibaiminęs po bandomųjų egzaminų rezultatų. Tam, kad būtų užtikrinta geležinė Cho ir jo bendramokslių disciplina, internato patalpas stebi daugiau nei 80 kamerų. Taip prižiūrėtojai gali sekti kiekvieną besimokančiųjų judesį ir pastebėti nusižengėlius, drįsusius sumažinti mokymosi valandų paros dozę. Sulaužę taisykles (iš kurių didžioji dauguma – net 80 proc. – vaikinai) jaunuoliai gauna „geltoną kortelę“, o smarkiau prasižengę rizikuoja būti išmesti. Ir taip ypač intensyvus mokymosi režimas dar labiau sugriežtinamas likus mėnesiui iki egzamino. Tuomet nebeleidžiama naudotis ir internatinės mokyklos taksofonais, draudžiama išvykti. Pradedama griežtai riboti net ir tėvų vizitus. „Jaunuoliai auga pertekę laisve, išpaikinti. Mes (mokykla ir mokiniai) sutarėme, kad internatas kiek įmanydamas mėgins atskleisti geriausius mokinių sugebėjimus, pasitelkdamas griežtą discipliną ir kontrolę, primenančią tvarką karinio parengimo akademijoje. Taigi mokiniams teks su tuo susitaikyti“, – dėsto internato vadovas Han Sang-hee. „Armijos rezervistai kartais mokinius palydi iki pat egzamino laikymo vietos“, – priduria jis. Kai kurie mokiniai naudojasi internato psichologo paslaugomis, kuris stengiasi sustiprinti mokinių pasitikėjimą savimi, kad jie kuo geriau pasirodytų per egzaminą. „Visus metus praleidau mėgindamas pasiruošti ir išlaikyti šį egzaminą. Tikiuosi, šįkart pasirodysiu puikiai ir po jo man neteks gailėtis“, – viliasi jau netrukus savo laimę mėginsiantis Cho. | ||||||
| ||||||