Mokslo ir technologijų pasaulis

Šaltuoju metų laiku mūsų imunitetą egzaminuoja virusinės infekcijos. Nuo jų stengiamės apsisaugoti įvairiais įmanomais būdais – vieni griebiasi liaudiškų priemonių, o kiti labiau pasikliauja vaistininkų patarimais.

Tačiau Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Šalkauskienė tikina, kad ne visada reikia baimintis peršalimo ligų.

– Kuo skiriasi peršalimas ir ūmios viršutinės kvėpavimo takų infekcijos?

– Peršalimą greičiausiai sukelia ta pati virusinė infekcija. Skirtumas toks, kad vieniems tie patys ligos požymiai pasireiškia silpniau, o kitiems – stipriau. Peršalimo požymiai būna šiek tiek silpnesni nei virusinės infekcijos.

Dažniausiai žmonės jaučia padidintą bendrą silpnumą, prakaitavimą, peršti bei skauda gerklę, gali užgulti nosį arba prasidėti sloga, atsirasti sausas kosulys, kaulų bei raumenų skausmas.

Temperatūra priklausomai nuo imuniteto vieniems pakyla, o kitiems ji būna normali arba net mažesnė. Tad žmonės kartais nesupranta, kad peršalo, ir nesikreipia į gydytoją. Nors visi požymiai, išskyrus temperatūrą, būna būdingi virusinei infekcijai.

– Kartais galvojama, kad jei nėra temperatūros, aplinkiniams esi nepavojingas ir negali jų užkrėsti.

– Ne visada pakilusi temperatūra yra ligos išraiška. Kartais ir be jos žmogus kosti, čiaudi, sloguoja. Tuomet jis taip pat kelia pavojų aplinkiniams ir gali juos užkrėsti.

– Ar sloga – priežastis likti namuose, jei nenori kelti pavojaus aplinkiniams?

– Sloga slogai nelygi. Ne tik ji nulemia ligos pavojingumą. Sloga – tik vienas iš požymių, rodančių, kad kažkas su mūsų organizmu jau yra negerai.

Likti lovoje ar eiti į darbą, priklauso nuo žmogaus savijautos. Jei imunitetas yra silpnesnis, temperatūra ne visada gali pakilti. Pasireiškus tokiems požymiams kaip stiprus galvos, krūtinės ląstos, gerklės skausmas, kosulys, sloga, geriau neiti į darbą kokias dvi ar tris dienas.

Geriau pagulėti lovoje, pagerti daugiau skysčių, pavartoti imunitetą stiprinančius vaistus. Tuomet tikrai žmogus geriau jausis ir greičiau pasveiks, nei sirgdamas ir eidamas į darbą. Tokiu atveju liga tik užsitęs ir žmogus ilgesnį laiką išliks nedarbingu.

Nemanau, kad blogai jausdamasis žmogus gali dirbti produktyviai ir kvalifikuotai.

– Kai kurie žmonės, vos pajutę pirmuosius peršalimo ligos požymius, griebiasi įvairių reklamuojamų vaistų, tikėdamiesi taip užkirsti kelią ligai.

– Vaistus reikėtų vartoti tik tuomet, kai pakilusi temperatūra arba jau pasireiškia ryškūs viruso intoksikacijos požymiai: galvos, kaulų ir raumenų skausmai, sloga. Mūsų liaudies medicinoje esama puikių priemonių: žolelių arbatos, spanguolės, medus, citrinos, imbieras. Reikėtų labiau suderinti poilsio ir darbo režimą.

Pajutus pirmuosius požymius nereikėtų skubėti griebtis cheminių priemonių. Ligos požymius gal ir sumažinsime, bet mūsų organizmui reikia laiko – nebus taip, kad mums panorėjus bei išgėrus stebuklingų miltelių iškart pasveiksime. Turi praeiti šiek tiek laiko, kad ląstelė spėtų atsikurti. Idealus laikas yra 2–3 dienos. Jei organizmas sveikas, per tą laiką jis pats susireguliuos.

Kai ligos požymiai nuimami vaistais, paskui nebesuprantame, ar jau pasveikome, ar tik pašalinome simptomus. Pastaruoju atveju liga po kurio laiko vėl gali sugrįžti.

Dabar žmonės tampa sąmoningesni ir nepuola elementarios slogos, gerklės perštėjimo gydyti antibiotikais. Nors atsiranda „gerų“, pažįstamų vaistininkų, kurie antibiotikus parduoda be recepto, arba šių vaistų atsargomis pasidalija kaimynai, draugai. Virusinės infekcijos negalima gydyti antibiotikais. Priešingu atveju ateis laikas, kai nebepajėgsime rimtų ligų išgydyti antibiotikais.

– Kodėl dažniausiai serga vaikai? Ar jie tapo tokie neatsparūs?

– Vaiko sergamumas daug kuo priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis gimė, kaip gyvena, ką valgo, koks jo poilsio režimas. Dauguma vaikų lanko darželius, mokyklas, o dideliame kolektyve infekcija plinta greičiau. Kiekvieno vaiko imunitetas yra skirtingas. Tad jeigu vienas suserga, tai silpnesnio imuniteto vaikas taip pat gali pasigauti ore tvyrančią infekciją. Kol vaikui nesusiformuos imunitetas visiems virusams, tol jis ir sirgs.

– Kodėl kartais suserga ir tie žmonės, kurie prisižiūri, gerai maitinasi, būna fiziškai aktyvūs?

– Galbūt kaltas stresas. Agresyvus virusas gali palaužti net stiprų imunitetą. Susirgti virusine infekcine liga nėra kažkokia patologija. Nereikia jos bijoti. Geriau persirgti, išgulėti nei griebtis vaistų ir bėgti į darbą. Pasigavus virusinę infekciją, organizmas tiesiog duoda ženklą, kad reikėtų sustoti ir pailsėti.

– Gydymo įstaigos jau sulaukė vakcinos nuo gripo. Teko girdėti nuomonę, jog jauniems ir sveikiems žmonėms skiepytis nebūtina. Ką jūs manote?

– Gauta nemokama vakcina nuo gripo yra skirta žmonėms, priklausantiems rizikos grupei. Savo pacientus skatinu skiepytis, nes dabar pats tinkamiausias laikas užkirsti kelią gripui prieš prasidedant galimai epidemijai.

Pasiskiepyti siūlyčiau visiems, kurie serga kokia nors liga: padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, plaučių ligomis, ypač astma. Pulmonologai ir kardiologai patvirtino, kad gripas jų pacientams yra grėsmingas. Tad norintys užkirsti kelią galimoms ligų komplikacijoms šie pacientai turėtų skiepytis.

Vyresnių žmonių imunitetas bei atsparumas ligoms yra mažesnis, tad rekomenduojama skiepytis tiems, kurie yra vyresni nei 65 metų. Arba tiems, kurie turi gretutinę neinfekcinę ligą.