Mokslo ir technologijų pasaulis

Dvi JAV valstijos dabar draugiškesnės kanapėms, nei daugelis Europos šalių. Dėl Kolorade ir Vašingtone praėjusią savaitę patvirtintų sprendimų, čia žmonės pramogai gali naudoti marihuaną, ją auginti, parduoti ar rūkyti.

Federaliniai JAV įstatymai tai vis dar draudžia, bet atskirose valstijose legalizavimas gali sukurti eksperimentą aiškinantis, kaip žmonės elgiasi sušvelninus narkotikų įstatymus, kaip tai asiliepia visuomenės sveikatai ir poveikį narkotikų karteliams.

„Federalinė valdžia dabar turi nuspręsti ar leis šį eksperimentą,“ sakoMarkas Kleimanas, visuomenės teisėtvarkos mokslų profesorius iš Kalifornijos universiteto, Los Andžele.

Obama'os administracija dar nepateikė oficialaus atsakymo dėl balsavimo, tačiau pareiškime iš JAV Vaistų kontrolės agentūros, laikančios marihuaną nelegaliu vaistu, sakoma: „Departamento vykdoma Kontroliuojamų medžiagų akto priežiūra lieka nepakitusi.“

Robertas Mikosas iš Vanderbilto Teisės mokyklos Nešvilyje, Tenesyje, sako, kad federalinės agentūros turi įgaliojimus suimti bet ką, turinčius marihuanos, bet jie negali uždrausti valstijoms priimti savo įstatymus ar priversti laikytis federalinių.

Tačiau federalinė valdžia gali labai apsunkinti naujos pramonės gyvenimą, pastebi Mikosas, įšaldydama augintojų lėšas arba uždrausdama bankams atidaryti sąskaitas žmonėms, vykdantiems federalinius nusikaltimus. Bet net jeigu JAV valdžia elgsis griežčiau, Mikoso nuomone, tai nepadarys didelio skirtumo. „Tai pristabdys pramonę, bet kartu ir pakeis jos formą.“ Smulkus biznis sumos, kaip nepakliūti į radarą ir valstijos reguliuotojai turės pritaikyti naująjį įstatymą prie federalinio įstatymo.

Didžiausias visiško legalizavimo poveikis gali būti galimybė atlikti kanapių tyrimus, kurie dabar neįmanomi. Jokia šalis kol kas nėra visiškai legalizavusi marihuanos. Portugalija dekriminalizavo ją ir kitus narkotikus, bet nelegalizavo. O Nyderlanduose, kur galima rūkyti „kavinukėse“ ir nedidelio kiekio kanapių turėjimas dekriminalizuotas, marihuanos gaminimas ir pardavinėjimas tebėra nelegalus. Norint suprasti kanapių poveikį sveikatai, tyrėjams reikia išmatuoti narkotiko poveikį atskiriems individams i susieti tai su jų sveikatos problemomis, paaiškina Matthewus Hickmanas iš Bristolio universiteto, JK. Tokių ilgalaikių tyrimų atlikimas su didelėmis žmonių grupėmis labai sudėtingas, kai naudojimas nelegalus. „Neina gauti netgi pačių pranešamo naudojimo lygių,“ sako jis.

Netgi Nyderlanduose nebuvo atlikta tinkamai dokumentuotų didelio masto sveikatos studijų, nes sunku įtikinti žmones atskleisti reikiamą informaciją. Visiškai legalizavus, tai turėtų būti įmanoma. „Tai bus natūralus eksperimentas“, tiek narkotikų reguliavimo įtakos, tiek įtakos naudotojams, sako Christer Hyggen iš Norvegijos Socialinių tyrimų Osle.

Legalizavimas taip pat turėtų leisti tyrėjams įvertinti kanapių poveikį psichologinėms problemoms, taip pat išsiaiškinant ar jos sukelia psichozes. Kitas svarbus klausimas yra kanapių įtaka alkoholio ir tabako naudojimui. Naudojantieji marihuaną, labiau tikėtina, kad geria ir alkoholį, tačiau tyrėjai nėra tikri ar šios dvi nuodijimosi formos viena kitą stiprina ar pakeičia. Jeigu pakeičia, marihuanos legalizavimas gali būti geriausias dalykas, kurį valstija atliktų: alkoholis sukuria daug daugiau žalos visuomenei, sako Jonathanas Caulkinsas iš Carnegie Mellon Universiteto Pitsburge, Pensilvanijoje.

Davidas Nuttas iš Imperiškojo Londono koledžo, buvęs JAV vyriausybės Patariamosios neteisėto vaistų naudojimo tarybos vadovas, nurodo, kad legalizavus medicininę marihuaną, „su alkoholio naudojimu susijusių mirtinų automobilių avarijų Kolorade sumažėjo 14 procentų“.

Tai vienas iš kelių tirtų medicininės marihuanos efektų. Kanapės medicininiam naudojimui legali 18 JAV valstijų, ir teisėtos dalijimo įstaigos turi duomenis apie jos poveikį – bet duomenų niekas nenaudoja. „Žmonės iš Nacionalinio sveikatos instituto norėtų įvertinti terapinę naudą, bet JAV įstatymai jiems to neleidžia,“ sako Nuttas. JAV Nacionalinio netinkamo narkotinių medžiagų naudojimo instituto, tyrimai, sako vadovas „sutelkti vien į neigiamus narkotinių medžiagų aspektus“.

Daugeliui atrodo, kad teisinis varžymasis tarp federalinės ir valstijų valdžios ilgai tęstis negali. „Obama'ai teks padaryti sunkų sprendimą,“ sako Caulkinsas. Keletas medicininių punktų Kalifornijoje, medicininę marihuaną tariamai pardavinėjusių bet kam anksčiau šiais metais buvo uždaryti, bet „vienam užsidarius, iškart atsidaro naujas“, sako Mikosas.

Obama'ą apsispręsti ragina ir tarptautinė bendruomenė. Būsimasis Meksikos prezidentas, Enrique Peña Nieto, sakė, kad jo didžiausias prioritetas yra sumažinti smurtą dėl narkotikų prekybos, o ne uždrausti narkotikus. Jei žmonės JAV pradės prkti Amerikoje išaugintą marihuaną, tai galėtų suduoti skaudų smūgį žiauriems Meksikos narkotikų karteliams. RAND Narkotikų priežiūros tyrimų centras Santa Monikoje, Kalifornijoje, vertina, kad marihuanos tiekimas sudaro apie 20 procentų kartelių pajamų: 6 – 8 milijardus JAV dolerių. Kitas tyrimas, paskelbtas spalį Meksikos Konkurencijos instituto vertinama, kad legalizavimas vien Vašingtono valstijoje 1,4 milijardais dolerių sumažintų kartelių pelną, bet neaišku, ar tai sumažintų smurtą. Komentuodamas valstijos įstatymą, Luis Videgaray Caso, Peña Nieto's muitinės punkto komandos vadovas sakė nesąs tikras ar Meksika galės vykdyti marihuaną aprašančius įstatymus tokioje neaiškioje teisinėje padėtyje.

„Tai lemiamas momentas,“ sako Caulkinsas. „Jei keletą metų viskas vyks gerai,visuomenės nuomonė gali greitai pasikeisti.“ Mikosas sutinka ir priduria, kad jei šios valstijos iš mokesčių surinks daug pajamų, jų kaimynės gali imtis panašių priemonių. Jei taip, „šie įstatymai gali iš pagrindų pakeisti Amerikos požiūrį į marihuaną“.

Sara Reardon, Debora MacKenzie, Jessica Griggs
New Scientist, № 2891