Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuva laužo ledus ir ketina įsitvirtinti kosmoso pramonės rinkoje. Pirmąjį lietuvišką palydovą į orbitą planuojama paleisti 2013 metais. Kūrėjai ketina palydovą pavadinti „Lituanica 1“, pagerbdami S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.

Kosmoso technologijos – ne tik didžiųjų valstybių žaidimo arena. Pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai – viešosios įstaigos „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas ir projektų vadovas Laurynas Mačiulis.

Pirmuosius techninius eskizus jaunieji mokslininkai braižė stažuotės NASA centre AMES Silicio slėnyje… ant popierinės servetėlės. Plačiau pristatyti projektą pasaulio kosmoso mokslo visuomenei komanda ketina lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančioje kosmoso konferencijoje „Kosmoso ekonomika daugiapoliniame pasaulyje, 2012“ (SEMWO 2012). Jos metu paaiškės tolesnio bendradarbiavimo su NASA galimybės.

10×10×10 cm dydžio nanopalydovą planuojama paleisti iš tarptautinės kosminės stoties arba komercinius krovinius gabenančiomis raketomis. Nanopalydovas orbitoje praleis šešis mėnesius. „Privačios iniciatyvos palydovų rinkoje kol kas – retas reiškinys“, – projekto išskirtinumą atskleidžia L. Mačiulis.

„Palydovo paleidimas – simbolinis Lietuvos kelio į kosmosą nutiesimas“, – mano V. Buzas. Projekto iniciatorių tikslas – sulaužyti negatyvius visuomenės stereotipus bei tautinį nevisavertiškumo kompleksą.

Pagrindiniai pirmojo lietuviško nanopalydovo techniniai uždaviniai: išbandyti lietuviškus saulės elementus, FM balso retransliatorių (pirmąkart pasaulio istorijoje tokio tipo palydove), kosminę navigaciją GPS, pritaikyti atviro kodo elektroninę ir techninę įrangą kosmoso reikmėms (kol kas atviro kodo programos naudojamos nebuvo), nufotografuoti kosminę stotį, o vėliau – Lietuvą iš 400 km aukščio. Projekto autoriai glaudžiai bendradarbiauja su San Francisco „Ardusat“, kurio komandą sudaro Tarptautininio kosmoso universiteto (ISU) absolventai. Planuojama, kad lietuviai bei „Ardusat“ komanda savo kuriamus palydovus kitąmet paleis drauge.

Lietuviško nanopalydovo projekto iniciatoriai palydovą kuria bendradarbiaudami su bendrovėmis „Precizika-MET SC“, „LTLAB“, „Arcus Novus“, „WEB SYSTEMS“, Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvos radijo mėgėjų bendruomene. Projekto globėja – Lietuvos kosmoso asociacija.

Kūrėjai tikisi palydovo „smegenis“ panaudoti ir misijose ateityje. Viena iš jų – tarptautinis projektas „QB50“, kurio organizatorius Belgijos Von Karmano institutas „Inovatyvių inžinerinių sprendimų“ techninę paraišką įvertino kaip vieną geriausių. Jeigu lietuviai šį konkursą laimės, palydovas į orbitą bus paleistas 2015 metais.