Permo masinį išmirimą sukėlė kuklus mikrobas
|
Permo periodo pabaigoje vos per keletą milijonų metų išnyko daugiau, nei 90 % visų gyvūnų ir augalų rūšių. Dabartinis bioįvairovės nykimas daug spartesnis
Maždaug prieš 251 milijoną metų, staiga išnyko daugiau, nei 90 % visų Žemės sutvėrimų rūšių. Jų žudikas galėjo būti ne visa naikinantis meteoritas ar katastrofiškas ugnikalnio išsiveržimas, bet niekuo neypatingas mikrobas. Pagal vyraujančią teoriją, permo periodo pabaigos rūšių išnykimą sukėlė plačioje dabartinio Sibiro teritorijoje išsiveržę vulkanai. Tai, be viso kito, sukėlė dramatišką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Bet toks scenarijus neatitinka faktų, teigia Danielis Rothmanas iš MIT. Išanalizavęs permo pabaigos nuosėdų pavyzdžius iš Kinijos, Rothmanas priėjo išvados, kad anglies lygis pakilo pernelyg greitai, kad tai galėtų būti geologinis procesas. Tačiau mikrobai anglies turinčius komponentus taip greitai sukurti gali. Kai Rothmano grupė išanalizavo Methanosarcina – metanogeno, sukuriančio didžiąją dalį Žemės biogeninio metano – genomą, jie išsiaiškino, kad mikrobas šį sugebėjimą įgijo maždaug prieš 231 milijoną metų. Data gana artima masiniam išmirimui, tačiau nepakankamai artima, kad būtų galima teigti tarp jų esant ryšį. Bet, kad galėtų greitai gaminti metaną, Methanosarcina turi gauti daug nikelio. Kai komanda patikrino nuosėdų kernus, pasirodė, kad juose nikelio kiekis šovė aukštyn beveik tiksliai prieš 251 milijoną metų – tikriausiai dėl to, kad Sibiro lavoje buvo gausu šio metalo. Tai rodo, kad Methanosarcina sukėlė išmirimą, paskelbė Rothmanas Amerikos geofizikų sąjungos susitikime San Fraciske praeitą savaitę. Kiti geologai tuo nėra taip įsitikinę. „[Tačiau] tai stulbinanti mintis, kad naujos gyvybės formos evoliucija sukėlė išmirimą,“ sako Anthony'is Barnosky'is iš Kalifornijos universiteto Berklyje. Dabartinis gamtos įvairovės nykimas panašus, tęsia Barnosky'is, nes jį labiausiai lemia mūsų rūšis. Sara Reardon New Scientist, № 2895 | ||||||
| ||||||