Mokslo ir technologijų pasaulis

Delfinai – šaunuoliai! Jie tokie inteligentiški, žavingi ir mieli. Tiesa, ne visi ir ne visada. Paleontolgai atkasė dinozaurus rijusio 8,6 metro ilgio priešistorinio delfino „Thalattoarchon saurophagis“ palaikus. Beje, lotyniškas šios nebeegzistuojančios rūšies pavadinimas reiškia „driežais mintantis jūrų valdovas“.

Žemėje (tiksliau – jūrose ir vandenynuose) šie „delfinai“ viešpatavo 160 mln. metų. Nedidelio autobuso dydžio plėšrūnai rydavo ir mažesnius, ir tokio paties dydžio, ir didesnius planetos paviršiumi ropojusius ir plaukiojusius padarus. O neliko šių „jūrų valdovų“ prieš 90 mln. metų. Kitaip tariant, iki dinozaurų eros pabaigos likus dar geram gabaliukui laiko – 25 mln. metų.

„Thalattoarchon saurophagis“ fosilijos buvo rastos 2008 m. Nevadoje (JAV), tačiau apie atradimą paleontologai paskelbė tik dabar. Manoma, kad aukso amžių ši rūšis buvo pasiekusi prieš maždaug 244 mln. metų. Tai reiškia, jog jie Žemės vandenynuose įsiviešpatavo po paskutinio masinio gyvybės išmirimo (per kurį žuvo 96 proc. jūros gyvybės) praėjus vos 8 mln. metų. Regis, vandenynų ekosistema po tokio sukrėtimo atsigavo santykinai greitai, juk tokie gigantai vargu ar pasižymi asketišku ir kukliu apetitu.

Tai – ichtiozaurų protėviai. Ichtiozaurai – jūrų ropliai, evoliucionavę iš kadaise sausumoje gyvenusių, tačiau į jūrą sugrįžusių roplių (kaip banginiai – iš sausumos į vandenis sugrįžę žinduoliai).

„Jie buvo bene geriausiai prisitaikę jūrų ropliai: turėjo žuvies pavidalo korpusą ir, užuot dėję kiaušinius, savo jauniklius atsivesdavo, - pasakoja Bonos universiteto (Vokietija) evoliucijos biologas Martinas Sanderis (Martin Sander). – Šis mėsėdis ichtiozauras buvo aukščiausios klasės plėšrūnas, užimantis mitybos grandinės viršūnę – kaip šių laikų orkos vandenynuose arba didžiosios katės sausumoje. Žaidėjai per tiek laiko pasikeitė, bet pats žaidimas – ne.“

„Thalattoarchon saurophagis“ individai turėjo didžiules kaukoles su galingais žandikauliais ir didžiuliais, labai aštriais dantimis. Tyrėjai neabejoja, kad šie ichtiozaurai drąsiai puldavo savo dydžio ar net už save didesnius padarus.

Paleontologai Nevadoje rado beveik viso kūno palaikus – įskaitant ir milžinišką kaukolę (tiesa, priekinės snukio dalies nelikę), plaukmenis, stuburą. Fosilija buvo pakrikštyta „Džimu“ („Jim“) – ją suradusio žmogaus iš „Field Museum“ Džimo Holšteino (Jim Holstein) garbei. Dabar rastos pabaisos palaikai saugomi ir eksponuojami Čikagos muziejuje „Field Museum“.

„Mūsų Džimas buvo vienas pirmųjų labai ilgai vandenyse karaliavusių „jūros tiranozaurų“ ainių, - pažymi M. Sanderis. – Būtent todėl ši rūšis ir buvo pavadinta „jūros valdovais“. Beje, galingiausieji plėšrūnai yra puikus indikatorius, informuojantis kad ekosistema visiškai išsivysčiusi: jei egzistuoja aukščiausia mitybos grandinės grandis, reiškia, yra ir visos būtinos žemesniosios grandys. Kitaip „grietinėlė“ neišgyventų.“