Mokslo ir technologijų pasaulis

Kas būtų, jei kuri nors iš Saulės sistemos planetų imtų pradėtų aplink Saulę skrieti į kitą pusę, t. y., „prieš eismą“? Būtent tokią planetą Gulbės žvaigždyne atrado astronomai.

Gluminančia retrogradine orbita (orbitos kryptis yra priešinga žvaigždės sukimosi krypčiai) skriejanti planeta HAT-P-7b atrasta prie HAT-P-7 žvaigždės, kuri nuo Žemės nutolusi per 1040 šviesmečių. Planeta atrasta prieš penkerius metus, tačiau paaiškinimą, kodėl ji taip keistai sukasi aplink gimtąją žvaigždę, astronomai surado tik dabar. Pasirodo, tokiai žvaigždės orientacijai įtakos galėjo turėti papildoma planeta ir labai arti HAT-P-7 planetinės sistemos esanti kita žvaigždė.

Japonų vadovaujamas astronomų kolektyvas netoli HAT-P-7b planetos ir jos gimtosios žvaigždės aptiko antrą žvaigždę ir dar vieną planetą. Pastarieji du dangaus kūnai pastebėti pro „Subaru“ teleskopą Hile (Havajai, JAV). Tyrėjai linkę manyti, kad dėl keistos retrogradinės orbitos turėtų būti „kaltinama“ ilga gravitacinė interferencija, nulemta atrastos žvaigždės ir Jupiterio dydžio planetos HAT-P-7c.

Nors Saulės sistemoje visos planetos skrieja Saulės sukimosi kryptimi, retrogradinėmis orbitomis skriejančių egzoplanetų astronomai yra atradę ne sykį. Kaip jos įsigudrino sukti ratus aplink gimtąją žvaigždę priešinga kryptimi, tebėra mįslė. Tačiau japonų astronomų atradimas gali padėti šią mįslę įminti.

Neseniai atrastos HAT-P-7c planetos orbita driekiasi tarp keistai skriejančios HAT-P-7b planetos ir antrosios žvaigždės. Pastaroji traukia gigantišką (Jupiterio dydžio) planetą ir ištempia jos orbitą taip, kad šioji pradeda veikti vidinę HAT-P-7b planetą, todėl ši skrieja „prieš eismą“, aiškina mokslininkai.

„Subaru“ observatorijos atstovai teigia, kad panašaus pobūdžio gravitacinės dėlionės veikiausiai turi įtakos daugelio retrogradinėmis orbitomis skriejančių planetų elgsenai. Šiaip ar taip, po šio tyrimo tampa aišku, kad į priešingą pusę skriejanti planeta ir jos gimtoji žvaigždė nėra vieninteliai retrogradinės orbitos fenomeno kaltininkai.

Tyrimui vadovavo Japonijos nacionalinės astronominės observatorijos ir Tokijo universiteto astronomai Norijas Narita (Norio Narita), Jasuhiras Takahašis (Yasuhiro Takahashi), Masajukis Kucuhara (Masayuki Kuzuhara) ir Terijukis Hiranas (Teruyuki Hirano).