Mokslo ir technologijų pasaulis

Per keletą paskutiniųjų metų Lietuvoje maždaug vienu procentu sumažėjo uosynų, o ąžuolų džiūtis prieš aštuonerius metus buvo pasiekusi piką. Tada per metus įvairose šalies vietose nudžiūdavo apie 7 hektarai šių medžių.

Teigiama, jog to priežastis be kitų faktorių yra ir klimato kaita – atšilimas, staigūs temperatūros, drėgmės svyravimai, užsitęsusios sausros. Nors šiuo metu padėtis yra stabili, specialistai negali pasakyti ar dėl klimato kaitos mūsų medžiams nekils grėsmė ateityje.

Pasak Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjo Stanislovo Žebrausko, uosynai Lietuvoje džiūsta jau keletą metų. Jiems ypač kenkia staigūs temperatūros pokyčiai, taip pat - foninis užterštumas. Medžiui nusilpus jis praranda imunitetą, ima pulti ligos, kenkėjai.

„Uosių džiūtis Lietuvoje trunka jau daugiau kaip 15 metų. Efektyvių priemonių prieš šią ligą nei šalyje, nei užsienyje nerasta. Džiūsta ir jauni, ir brandūs medžiai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 1995-siais uosynai Lietuvoje sudarė 2,7 procentų bendro šalies miškų ploto, šiuo metu likę apie 1,8 procento “, – informuoja specialistas.

S. Žebrausko teigimu, bene nedėkingiausias metas uosiams – pavasaris, kai naktys šaltos, o dienos karštos. Daugiausia medžiai džiūsta masyvuose, pavieniai – mažiau. Vis tik pernai padėtis stabilizavosi – džiūstančių uosių nedaugėja, uosynai džiūsta lėčiau, ne taip greitai žūsta, išlikę gyvi medžiai gausiau dera.

Ką daryti?

Viena išeičių – sanitariniai kirtimai. Nesveiki medžiai iškertami, į jų vietą sodinamos kitos rūšys. Pasak S.Žebrausko, uosis iš Lietuvos miškų nedings. Lietuvos mokslininkai dalyvauja tarptautinėje tyrimų programoje, kai imamos išlikusių, atsparesnių medžių sėklos ir atliekami bandymai. Tai - būdas atrinkti atspariausius medžius ir juos panaudoti uosynų atkūrimui.

Pasak specialistų, uosiai džiūsta ir kitose šalyse, Lietuvoje padėtis nėra labai bloga. Panašios uosių džiūvimo apimtys ir gretimose šalyse – Lenkijoje, Ukrainoje.

Džiūsta ir ąžuolai

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse pastebima ir ąžuolų džiūtis. Ąžuolų džiūvimo priežastys taip pat kelios – klimato kaitos faktoriai, sausros, šalnos, gruntinio vandens lygio svyravimai, foninė tarša. Teigiama, jog ąžuolams nepatinka drėgmės svyravimai.

„Vegetacijos metu ąžuolo lapai išgarina daug vandens. Kai ilgai nėra lietaus, gali prasidėti medžio džiūtis. O dabartinėms vasaroms būdingos ilgai užsitęsiančios sausros. Apsilpusius ąžuolus labiausiai pažeidžia grybinės ligos ir galiausiai numarina įvairūs vabzdžiai. Ąžuolynų džiūtį stebime nuo 2002-jų. Intensyvesnis džiūvimas buvo prieš 8-9 metus. Tada kasmet išdžiūdavo iki 7 tūkstančių hektarų ąžuolų. 2006-aisiais džiūvimas ėmė slopti ir nuo to laiko kasmet nudžiūnančių ąžuolų plotai mažėja. 2011-siais jų išdžiūvo tik 513 hektarų. Tai yra tris kartus mažiau nei 2010-aisiais“, – sako S. Žebrauskas.

Tačiau Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis nelinkęs manyti, kad būtent šylantis klimatas daro įtaką medžiams ar skatina jų džiūtį.

„Medžiai Lietuvoje džiūvo visais laikais ir visada patirdavo nepalankias sąlygas – sausrą, vėtras, drėgmės svyravimus. Tai yra natūrali atranka. Kiekvienais metais žūsta apie 1-2 procentai miško, ypač jaunuolynuose, kur itin arši kova už būvį. Tiesioginio ryšio tarp klimato šilimo ir medžių žūties nematau. Medžių džiūties, žuvimo priežasčių yra tūkstančiai, medžio žūtis yra natūralus procesas. Per XX a. buvo numelioruota daug miškų, taigi jie šitokiu būdu jau buvo pasausinti“, – daro išvadą gamtosaugininkas.

Medžiai keliauja į šiaurę?

Miškininystės skyriaus vedėjo S.Žebrausko teigimu, uosių džiūtis galbūt nebus pražūtinga, tačiau jų arealas gali pasislinkit šiaurėn, kur jiems palankesnės sąlygos. Pasak specialisto, yra pastebėta, jog Marijampolės apskrityje augę skroblai per šimtmečius pasislinko iki Šiaulių. Panašiai gali nutikti ir su uosiais. Mokslininkų yra įrodyta, jog lapuočiai pamažu traukiasi šiaurėn – ten, kur klimatas jiems palankesnis.

Kiek atšilo klimatas Lietuvoje?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metais).

Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur - didėja. Nors šie pokyčiai nėra dideli, galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje šaltuoju metu iškrentančių kritulių kiekis didėja, o šiltuoju laiku - mažėja.