Mokslo ir technologijų pasaulis

Unikalus reiškinys – Čeliabinsko meteoritas – išprovokavo dar ir daugybę įvairių reakcijų. Kaip rašo newsru.com, kosminis kūnas sužadino rusų vaizduotę – internetą užplūdo įvairios įvykio interpretacijos ir juokai apie meteoritą.

Apie 500 žmonių nukentėjo namuose, kuriems išdužo langai, mokslininkai, nepaisydami policijos draudimo, bandė ieškoti į Čebarkulio ežerą nukritusio meteorito fragmentų, o vyriausybėje imta kalbėti apie būtinybę pasipriešinti grėsmei iš kosmoso.

„Neatmestina tikimybė, kad įvykis Čeliabinsko srityje – ne gamtos reiškinys. Tai gali būti susijęs su žmogiška veikla“, – rašo savo tinklaraštyje LDPR partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis.

Jo nuomone, gali būti, kad meteoritas – naujas JAV superginklas, o Amerika mokosi pasitelkti stichijas kariniams tikslams. „Kosminis ginklas – patikimiausias (variantas): suskaldyti objektus, kurie kris reikiamoje vietoje. Kodėl pasirinko Uralą? Ten daug karinių objektų“, – svarsto politikas.

Kitų fantazija siekia dar toliau. Pavyzdžiui, „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina internetinėje leidinio versijoje rašo, kad meteoritas – ne priešo, o saviškių rankų darbas ir teigia, kad dangaus kūnas turėjo numerį ir skrido iš Jelansko į Čebarkulio poligoną.

„Kodėl meteoritui iš paskos driekėsi uodega, panaši į (dūmų) uodegą nuo raketų kuro? Kodėl meteorito sprogimas buvo panašus į raketos likvidaciją“? – klausė žurnalistė. Ji pabrėžė esanti ne raketų specialistė, o filologė, tačiau kėlė klausimus. Praėjus kelioms valandoms komentarą pašalino iš interneto svetainės, tačiau interneto lankytojai jau buvo spėję padaryti kopiją.

Tokias spėliones specialistai pavadino ne tik žinių apie karybą, bet ir elementarių astronomijos žinių stygiumi. Uralo federalinio universiteto ekspedicijos vadovas Viktoras Gorochovskis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nė nekomentuos tokių gandų: „Įvairios versijos socialiniuose tinklalapiuose paplito todėl, kad tie žmonės nesimokė astronomijos.“

Praėjusį šeštadienį per radiją „Echo Moskvy“ transliuotoje savo laidoje J. Latynina pripažino, kad paskubėjo daryti išvadas ir išsižadėjo savo spėlionių.

„Kai žmogų apima paranoja, jam atsiranda logiškų tos paranojos patvirtinimų“, – sakė ji.

Savo teisumu įsitikinę piliečiai net mokslininkų pareiškimais nelinkę tikėti, o J. Latyninos komentaro pašalinimas iš interneto jiems pakvipo sąmokslu.

O Alfredas Kochas socialiniame tinkle „Facebook“ apkaltino priešraketinės gynybos karius, kad jie nenumušė kosminio objekto. „Kam mums tokia priešraketinė gynyba? Gal tokios apskritai nėra, o pinigai keliauja tiesiai į (įmonę) „Oboronservis“? – rašo jis.

Čeliabinsko srities gubernatorius Michailas Jurevičius įkišo savo trigrašį ir pareiškė, kad meteoritas buvo iš dujų. „Kietosios dujos, ledas iš dujų… Ledas iš dujų? <…> jis buvo ne metalinės struktūros, o būtent ledinis, iš dujų“, – miglotai aiškino jis tiesioginiame televizijos „Rusija 24“ eteryje.

Spėlionės neliko nepastebėtos Vakaruose. „Rusijoje nukritus meteoritui jau atsirado beprotiškų teorijų“, – rašo žurnale „Foreign Policy“. Autorius tikisi, kad šios hipotezės apie Čeliabinsko meteoritą paskatins parašyti gerų knygų, kaip Tunguskos meteoritas buvo įkvėpęs Arthurą Clarke‘ą, Isaacą Asimovą ir Thomasą Pynchoną.