Antikos graikai manė, kad begemotai prakaituoja krauju. Ne tik jie – prireikė daugiau nei tūkstantmečio išsiaiškinti, kodėl per karščius begemotų oda pasidengia raudonais skysčio lašeliais.
Paaiškėjo, rašo „ZME Science“, kad tokiu būdu begemotai savo jautrią odą saugo nuo ultravioletinių spindulių.
Begemotai minta naktimis, o dieną jie ilsisi ir virškina. Kad saulės atokaitoje nenukentėtų oda, ji pasidengia tirštu ypatingos sudėties skysčiu. Iš pradžių jis būna skaidrus, tačiau netrukus ima polimerizuotis ir pakeičia spalvą į raudoną, o po to – ir rudą.
Begemotų odos išskiriamame skystyje yra dviejų rūšių pigmentai: vienas jų sugeria ultravioletinius spindulius, kitas saugo nuo piktybinių bakterijų. Kadangi begemotai yra ganėtinai agresyvūs gyvūnai ir audringai aiškinasi tarpusavio santykius, antibakterinis „prakaitas“ saugo juos nuo dažnai pasitaikančių žaizdų užkrėtimo.
