Mokslo ir technologijų pasaulis

Kur gi daugiau kalbėti apie elektromobilius, jei ne riedant viename jų Vilniaus gatvėmis? Už vairo – Jonas Navickas, kartu su kolegomis sukūręs naują elektromobilių technologiją ir jau sulaukęs užsienio investuotojų dėmesio. O viskas prasidėjo pries kelerius metus viename Kauno garaže.

Kaip užsikrėtėte aistra elektromobiliams?,- klausiame pirmojo lietuviško elektromobilio „JonElis“ kūrėjo Jono Navicko.

Su draugais nuvažiavome į vieną automobilių parodą, kur išvydome norvegų sukurtą ektromobilį. Grįžę į Lietuvą su draugais nusprendėme, kad ką nors panašaus galime sukonstruoti ir Lietuvoje. Laikui bėgant, kitus entuziazmas apleido ir aš likau vienas įgyvendinti šią idėją. Tuo metu Lietuvoje niekas nebandė kurti elektromobilių, tad teko suburti naują komandą, kuriai vadovauti ėmėsi Marius Gervė, kuris jau anksčiau su kolegomis Kauno technologijos universitete bandė kurti elektros variklį.

Taigi, prieš pradėdami, apie elektros variklius jau šį tą žinojote?

Pati pradžia buvo 2009 metais ir galvojome viską pradėti visiškai nuo nulio, tačiau vėliau pasvarstę supratome, kad mums pradedantiesiems tai būtų per didelis užmojis, todėl įsigijome „Ford Connect“ automobilį, kurio bazė tapo mūsų naujojo elektromobilio pamatu. Nusprendėme kardinaliai pakeisti jo išvaizdą ir įdėti savo kurtą elektros variklį. Taip atsirado „JonElis“.

Tačiau po pirmųjų bandymų supratome, kad mūsų produktas dar neišbaigtas, todėl užsidarėme laboratorijoje ir tobulinome jį dar dvejus metus ir praėjusiais metais jau galėjome pasiūlyti vairuotojams įprastą kurą pakeisti elektra. Ir ne tik – sukūrėme dar galingesnius variklius, kuriuos galima naudoti didesnėse transporto priemonėse – viešajame transporte ir krovininiuose automobiliuose. Štai, kad ir mūsų transportavimo įmonėje „Green Express“ prekes vežiojame elektra varomais krovininiais autobusais.

Kuo išskirtinis jūsų sukurtas variklis?

Juo susidomėjo net LG atstovai – buvo atvykę į Lietuvą ir siūlo bendradarbiauti. O pati elektrinio variklio sistema unikali tuo, kad sugebėjome su žema įtampa išgauti labai daug galios, t. y. elektros įtampa transporto priemonėje nepavojinga nei žmogui, nei aplinkai. Štai kiti elektromobiliai, kuriuos mes tyrinėjome, yra važinėjančios elektros kėdės. Ypač garsusis „Tesla“ yra labai pavojingas, tad jeigu kas galvojate apie šį automobilį, pagalvokite ir apie savo bei aplinkinių saugumą.

O mūsų sistemoje – nedidelė elektros įtampa, labai paprastas pajungimas ir technikos programavimas. Tokia elektrinio variklio technika tokia ilgaamžė, kad su ja galima nuvažiuoti mažiausiai kelis šimtus tūkstančių kilometrų, o prireikus lengvai ir greitai ją galima permontuoti iš vieno automobilio į kitą.

Tiesa, vieną minusą elektromobilis turi. Ant jo labai pyksta šunys. Mano šuo iki šiol nepripranta prie tos keistos tylos ir man pajudėjus iš kiemo ar grįžus namo, visada aploja. Šunys matyt kaip ir žmonės – taip pripratę prie triukšmo, kad tyla tiesiog glumina. Aš ir pats anksčiau važinėdavau įsijungęs radiją visu garsu, bet kai sėdau prie elektromobilio vairo, supratau kaip gera tyloje riedėti miesto gatvėmis.

Ar Lietuvos vairuotojai jau domisi naujuoju elektriniu varikliu?

Pasiūlę savo elektrinį variklį Lietuvos vartotojams, susidūrėme su skaudžia realybe – lietuviai pirmiausia klausdavo kada jis atsipirks. Argumentai apie tai, kad elektromobilį renkiesi dėl švaresnės aplinkos, mažesnės žalos gamtai ir tylos – čia negalioja. Taip ir norisi tokių paklausti ar prie namų statydami šiltnamį, mes tikimės, kad jis kažkada atsipirks? Gal nebent tavo vaikams. O elektromobilį naudoji kone kiekvieną dieną ir nuvažiuoji po keliasdešimt kilometrų – žiūrėk, per penkis metus jis ir atsipirko. Aišku, lietuvis skaičiuoja kitaip – naudotas automobilis kainuoja kelis tūkstančius litų, o dar galima pigesnio baltarusiško dyzelinio kuro įsigyti.

O juk važinėti ir nekenkti gamtai pirmiausia yra tiesiog smagu. Be to, šiukšles rūšiuojame, tačiau automobilių tarša nesirūpiname, nors jie ir teršia bene labiausiai. Pažiūrėkite kaip greitai garažas prisipildo mirtinai pavojingomis išmetamomis dujomis, o tada atkreipkite dėmesį kiek gatvėse automobilių tą taršą paleidžia į aplinką. Be to, ar pagalvojote apie tai, kad įprastame variklyje tik 25-30 procentų sudeginto kuro virsta energija? Visa kita tiesiog iškeliauja per išmetamąjį vamzdį.

Ir vis dėlto, svarstantiems naujo automobilio pirkimą ir žiūrintiems tik ekonominio intereso, galiu pateikti paprastą pavyzdį – automobilio perdarymas iš benzininio į elektrinį kainuos tiek, kiek kainuoja jūsų norimas automobilis ir dar 50 000 litų. Tačiau tada jums niekada gyvenime nebereikės užsukti į degalinę, keisti tepalų ir tokios transporto priemonės priežiūra bus minimali. O gal dar norite pabandyto atspėti kokios kuro kainos bus po dešimtmečio? Gal tiesiog užteks prisiminti kiek litras bet kurio kuro kainavo prieš penkerius metus ir nuomonė apie iš pirmo žvilgsnio brangius elektromobilius pasikeis.