Mokslo ir technologijų pasaulis

Sunkumai, iškylantys bandant parašyti nuoseklią tekstinę žinutę, gali būti vienas iš insulto simptomų, parodė Henry Ford ligoninėje (JAV) atlikto tyrimo rezultatai. Vienas specifinių insulto požymių – kalbos sutrikimas, tačiau jis pasireiškia ne visada. Pasitaiko atvejų, kad žmogaus kalba nesutrinka, tačiau jis patiria sunkumų mėgindamas suformuluoti rišlią tekstinę žinutę.

Henry Ford ligoninėje atliktame atvejo tyrime dalyvavo 40-metis vyras, turintis simptomą, mokslininkų vadinamą „dystextia“, t. y. nesugebantis rišliai sudėlioti rašytinės žinutės. Tyrimo dalyvis nerodė jokių kalbos sutrikimo požymių: jo kalba buvo sklandi, taip pat sklandžiai jam sekėsi ir skaityti. Tačiau paprašytas surinkti paprastą tekstinę žinutę jis susidurdavo su sunkumais: gydytojai paprašė vyro telefonu surinkti kelių žodžių mintį: „the doctor needs a new blackberry“, tačiau tai, ką pacientui pavyko surinkti atrodė šitaip: „Tjhe Doctor nddds a new bb”. Gydytojams paklausus ar jo surinkta žinutė yra teisinga, vyras teigė nepastebįs jokių klaidų. 

Neskaitant nežymios veido asimetrijos vyras nedemonstravo jokių insulto požymių, visgi, gydytojai nustatė, jog jam – išeminis insultas, patiriamas kraujo krešuliui užkimšus kraujagyslę ir sustabdžius kraujotaką daliai smegenų. Dažnas šios rūšies insulto padarinys – paralyžius, tad labai svarbu pastebėjus pirmuosius insulto požymius nedelsiant kreiptis į medikus. 

Tyrimo iniciatorius, neurologas Omran Kaskar teigia, jog „dystextia“ gali būti vienintelis insulto simptomas. Tekstinių žinučių rašymas – šiai dienai įprasta komunikacijos forma: kiekvieną mėnesį jų parašoma daugiau nei 75 milijardai. Tyrimo rezultatai rodo, jog prie laiko patikrintų ir nuo seno medicinoje naudojamų būdų, padedančių nustatyti insultą, netrukus gali prisidėti dar vienas. Patyrus insultą svarbi kiekviena minutė. „Kadangi egzistuoja galimybė nustatyti tikslų tekstinės žinutės išsiuntimo laiką, tai gali padėti identifikuoti momentą, kada prasidėjo insultas arba bent kada jau buvo pasireiškę jo požymiai“, – teigia Omran Kaskar.

Atlikto tyrimo rezultatai bus pristatyti kovo 19 dieną San Franciske vykstančiame kasmetiniame neurologų suvažiavime. 

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.