Marinerio slėnis: didieji Marso kanjonai
|
Randą Marso paviršiuje primenantis Marinerio slėnis. Kairėje matyti Tarsidės sritis ir trimis taškais juoduojantys didžiuliai ugnikalniai, vienas iš kurių - Olimpas
©NASA Kone penktadalį Marso pusiaujo perimetro dengiantis Marinerio slėnis yra viena didžiausių kanjonų sistemų Saulės sistemoje, greta kurios konkurentas iš Žemės – Didysis Kanjonas – atrodytų kaip nykštukas. Marinerio kanjonai Marse driekiasi apie 4 tūkst. km. Vietomis kanjono plotis siekia 200 km, gylis – 10 km. Jei tokie kanjonai būtų Žemėje, jie tęstųsi nuo Los Andželo ligi Rytinės JAV pakrantės, taigi, nusidriektų per visą Šiaurės Amerikos kontinentą.
Palyginimui, Didysis Kanjonas JAV tėra viso labo 446 km ilgio (kone dešimt kartų trumpesnis), plačiausioje vietoje siekia 30 km, giliausioje – 1,6 km. Tiesa, gūsingas kanjonas Veneros paviršiuje, pavadinimu Baltis Valles, ilgiu pranoksta net ir Marinerį. Marinerio slėnis driekiasi iš vakarų į rytus, ties Raudonosios planetos pusiauju. Kanjonas Naktiniu Labirintu (Noctis Labyrinthus) prasideda Marso vakaruose ir nuklodamas kone 20 proc. planetos, baigiasi Chriso lyguma (Chryse Planitia) rytuose. Kanjone gausu įvairiausių struktūrų, leidžiančių spėlioti apie kanjono formavimąsi. Pavyzdžiui, apie vandeningą, tačiau tolimą Marso praeitį byloja galingų potvynių ir tekančio vandens išgraužti kanalai. Marinerio slėniuose yra ir plutos plyšių/įtrūkimų, skardžių, vertikalių uolų bei nuošliaužų regionų. Didžiulę kanjonų sistemą rimtesniu teleskopu galima įžvelgti ir iš Žemės – jis primena tamsų randą Raudonosios planetos veide. Kanjone dominuoja vadinamosios chasmatos – įdubos jas supančiais stačiais šlaitais. Vakaruose esantis Nakties Labirintas, kaip manoma, yra vulkaninės kilmės. Iš ten rytų kryptimi paraleliai driekiasi dvi chasmatos – Ius ir Tithonium, sudarytos iš sustingusios lavos srautų ir sprūdžių nuo Tarsidės kalnagūbrio (Tharsis Bulge). Į rytus nuo minėtų dviejų chasmatų driekiasi dar trys chasmatos – Melas, Candor ir Ophir. Jų dugnus dengia erozijos medžiaga ir vulkaniniai pelenai. Melas chasmatos dugnas yra giliausia visos Marinerio sistemos vieta. Rytuose Marinerio slėnis atsiremia į Chriso regioną – vieną iš žemiausių regionų visame Marse. Jei Marineryje kadaise būta vandens, jis visas turėjo ištekėti į Chriso regiono žemumas, kur kadaise turėjo tyvuliuoti priešistorinis ežeras ar vandenynas. Kaip atsirado Marinerio slėnis? Bėgant metams, mokslininkai iškėlė ne vieną Marinerio slėnio susiformavimo teoriją. Vandeningosios Marso epochos erozija, subpaviršiniai magmos srautai – abu šie faktoriai galėjo turėti įtakos Marinerio slėnio atsiradimui pačioje slėnio formavimosi pradžioje. Dabar daugelis tyrėjų yra linkę manyti, kad kanjoną galėjo suformuoti Tarsidės srities formavimasis. Tarsidės srityje stūkso keletas milžiniškų ugnikalnių, greta kurių aukščiausios Žemės viršukalnės atrodytų kaip nykštukai. Vienas iš tų ugnikalnių – didžiausias Saulės sistemos kalnas Olimpas. Prieš 3,5 mlrd. metų vulkaniniame Tarsidės regione išlydytoms uolienoms liejantis ant Marso paviršiaus, planetos pluta toje vietoje sueižėjo ir pradėjo trūkinėti. Susiformavo gilūs lūžiai. Laikui bėgant, jie gilėjo. Prisidėjus vandens ir atmosferos erozijai, Marse susiformavo gigantiškoji Marinerio kanjonų sistema. Ją 1972 m. atrado NASA zondas Mariner 9 – pirmasis palydovas, skriejęs aplink kitą planetą. Jo garbei slėnis ir buvo pavadintas. | ||||||
| ||||||