Mokslo ir technologijų pasaulis

Nebūtų justi nieko ypatingo. Jei tokia kelionė būtų įmanoma, keliautojai tikrai nebūtų gniuždomi į erdvėlaivio krėslus, kaip rodoma fantastiniuose filmuose. „Erdvėlaivio viduje jaustumėtės visiškai normaliai, – aiškina Drekselio universiteto fizikas Deivas Goldbergas (Dave Goldberg). – Iki to momento, kai panorėtumėte sustoti. Žinoma, kelionės metu būtumėte besvoris, tačiau jokio greitėjimo nė nepajustumėte.“

Taip atsitiktų todėl, kad keliautojas atsidurtų vadinamajame Alkubjero burbule (angl. – Alcubierre Bubble). Tai – hipotetinis konstruktas, leidžiantis tam tikram kosminės erdvės lopinėliui keliauti daugybę kartų greičiau už šviesą.

Tokį burbulą sukūrę ir į jo vidų su savo erdvėlaiviu patekę keliautojai veikiausiai nejustų, kad keliauja neįsivaizduojamu greičiu.

„Jei jau esi tame burbule, tai yra pati ramiausia vieta visatoje, – teigia D. Goldbergas. – Tačiau panorėjęs iš to burbulo ištrūkti, patirtumėte triuškinančių pojūčių. Tai būtų beveik tas pats, kas kristi į juodąją skylę. Mat erdvėlaikio deformavimasis ties Alkubjero burbulo sienele sukurtų nenusakomą gravitacijos bangą, kuri iššvaistytų keliautojo kaulelius kaip uraganas smilteles.“

Alkubjero burbulo konceptas buvo pavadintas vieno meksikiečių fiziko Migelio Alkubjero (Miguel Alcubierre) garbei. Jis XX a. paskutiniajame dešimtmetyje sumodeliavo teorinį mechanizmą, kuriuo erdvėlaivis galėtų deformuoti erdvėlaikį taip, jog aplink save susikurtų burbulą (Alkubjero burbulą), o būdamas jame keliautų greičiau už šviesą.

Visai neseniai (prieš metus) keletas Sidnėjaus universiteto (Australija) Fizikos mokyklos studentų, vadovaujami profesoriaus Džerento Luiso (Gerent Lewis), nusprendė pamėginti teoriškai panagrinėti kelionės Alkubjero burbulo viduje galimybes. Išvada, kurią jie priėjo, yra tokia: panorus užbaigti kelionę ir išeiti iš burbulo, „minkštas nusileidimas“ yra neįmanomas.

Nieko stebėtino – būtų keista, jei erdvėlaikio iškreivinimas nebūtų rizikingas. Keliaujant greičiau už šviesą, į Alkubjero burbulą nuolat atsitrenkia dalelės ir įstringa burbulo priešakyje (kai kurios iš tų dalelių galėtų netgi patekti į burbulo vidų). Tokiu būdu, pastebėjo analizės autoriai, priešais burbulą turėtų susidaryti ir pradėti veikti įdomus efektas.

Kai erdvėlaivis galiausiai pasiekęs savo tikslą imtų mažinti savo greitį, burbulo priešakyje susikaupusių dalelių energija būtų atpalaiduota tokia galia, kad bet kas, kas su jomis susiliestų, būtų sunaikintas. O į burbulo vidų prasibrovusios dalelės galėtų kelti analogišką grėsmę ir pačiam erdvėlaiviui.

Tad, jei erdvėlaivis iš erdvėlaikio kirmgraužos išnertų kosmoso regione, kur gausu asteroidų, susikaupusių dalelių skydas būtų ne žala, o privalumas. Tiesa, jei iš kirmgraužos išnertumėte per arti kelionės tikslu pasirinktos planetos, jūsų erdvėlaivis tiesiog ištrintų ją iš tarpžvaigždinio žemėlapio – tokios planetos paprasčiausiai nebeliktų.