Staigiai ateinančio pavasario nemalonumai: gresia ypatingas uodų antplūdis?
|
Staigiai ateinančio pavasario nemalonumai: gresia ypatingas uodų antplūdis?
©oddeelab.com Pagaliau į Lietuvą plūstanti šiluma, kuri tirpdo per užsitęsusią žiemą prisikaupusį sniegą, yra tikra atgaiva ne tik žmonėms, bet ir mumis mintantiems gamtos gyviams. Gamtos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos Rasos Bernotienės teigimu, staigus atšilimas po sniegingos žiemos žada daug vandens, o tai reiškia, kad jau apie gegužės vidurį teks gintis nuo spiečiais skraidančių uodų. Mat kai pavasaris ateina staiga, vienu metu išsirita visos apie 20 ankstyvųjų jų rūšių. Netrukus išskris per 20 uodų rūšių „Nors iš esmės uodams nėra didelio skirtumo, kokia yra žiema. Mat dauguma uodų žiemoja kiaušinio stadijoje, o kiaušinėliai išgyvena net esant pakankamai žemoms temperatūroms. Kita vertus, ši snieginga žiema jiems palanki, kadangi uodų gausa priklauso nuo to, kiek daug pavasarį būna vandens. Šiemet sniego yra daug, tad ir vandens, staigiai atšilus, tikėtina, bus daug. Tai bus ir daug uodų“, - svarstė mokslininkė. Pasak jos, ištirpus sniegui, jis apsemia vietas, kuriose žiemoja uodų kiaušinėliai. Susidarius palankioms sąlygoms, iš jų išsirita lervos ir galiausiai apie gegužės vidurį išskrenda uodai. Dažnai jų atsiradimas susijęs su ievų žydėjimu. Uodų rūšių, kurios išsirita pavasarį, yra net per 20, tiesa, paprastai jos pasirodo ne visos iš karto, bet palaipsniui, viena rūšis po kitos. „Anksčiau kovo pabaigoje jau rinkdavau lervas. Šiemet jų dar nėra, tad uodai gali pasirodyti ir savaite vėliau. Be to, kai būna staigus atšilimas po žiemos, visos uodų rūšys išsirita ir išskrenda ne palaipsniui, o daugmaž vienu metu. Taigi jų būna labai daug“, - teigė pašnekovė. Šis pavasaris pagal prognozes kaip tik toks ir gali būti – atšilus sniegas greitai tirps ir sudarys puikias sąlygas uodams. Netrukus pasirodysiantys uodai taip ir vadinami – sniego tirpimo uodais, nes jie veisiasi balose, kurios susiformuoja nutirpus sniegui. Jiems nepavojingi net šalčiai. Pavyzdžiui, kai prasideda šalnos ir balutes aptraukia ledukas, jie sugeba išgyventi. Pirmas uodų aktyvumo pikas tęsiasi nuo gegužės iki Joninių. Mat patelės ilgiausiai gyvena apie mėnesį, todėl po Joninių jų pradeda mažėti. Antras pikas būna liepos mėnesį: jei labai gausiai palyja, išskrenda kitų rūšių uodai. Tiesa, antrasis pikas – mažiau erzinantis, švelnesnis, ypač jei nebūna labai daug lietaus. Pagal ką uodai ir mašalai mus atranda? Uodai savo aukas atranda pagal kvapą ir temperatūrinį režimą. Drabužiai nuo jų įkandimų nepasaugo, kadangi uodo burnos aparatas yra pakankamai ilgas, kad prakąstų medžiagą, be to, tarp medžiagos siūlų yra pakankamai vietos pralįsti. Pasak pašnekovės, ji pati, eidama į uodų „medžioklę“, rengiasi neperšlampamais polietileniniais rūbais, kuriuos uodams įveikti jau kur kas sunkiau. Tačiau tokie drabužiai, žinoma, nepraktiški.
„Gan efektyvūs uodus atbaidantys kvapai ir purškalai, tik reikia atidžiai skaityti instrukciją, kiek laiko jie veikia. Mat kai kurie purškalai, kai baigiasi jų veikimo laikas, pradeda ne atbaidyti, o traukti uodus. Taigi jei rašoma, kad reikia purkštis kas tris valandas, taip ir reikia daryti. Natūralesni, saugesni purškalai veikia trumpiau. Tačiau stipresnių nepatartina naudoti vaikams. Paprastai nurodomu purškalo veikimo laiku galima pasitikėti, nes gamintojai yra išbandę“, - pasakojo R. Bernotienė.
Poilsį kai kuriose vietovėse, tarp jų ir Druskininkuose, apkartinantys mašalai, skirtingai nuo uodų, mus mato. Pavyzdžiui, nustatyta, kad juodą karvę jie kanda labiau nei margą, taigi į mišką geriau rengtis šviesiais drabužiais. „Keletą metų stebėdama Druskininkų mašalus, įsitikinau, kokios svarbios jų gausumui meteorologinės sąlygos. Šie mašalai paprastai išskrenda gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Jeigu tuo metu būna lietinga, šalta, kaip buvo pernai, užpernai ir iš esmės visus pastaruosius metus, išskyrus 2007 m., mašalams tokios sąlygos nepatinka ir jų būna mažiau. Jeigu būna karšta, šviečia saulė, galima tikėtis jų gausos. Taigi jei gegužė bus karšta, upinių mašalų, tikrai bus. Nemune yra patencialo, iš kur jiems veistis, nes jau keletą metų jie čia nenaikinti“, - teigė pašnekovė. Mokslininkė prisiminė dar vieną kraujasiurbių rūšį – vadinamuosius smulkiuosius mašalus. Jie kanda tik anksti rytais ir vakarais, prieblandoje. Taigi nuo jų galima apsisaugoti nebūnant tuo metu lauke. Apsaugai nuo uodų nebūtina pirkti brangiausią preparatą Pasak Kauno Visuomenės sveikatos centro specialistės Irinos Bulsienės, saugantis nuo uodų nebūtina pirkti patį brangiausią preparatą. Svarbiausia, kad jis būtų sertifikuotas, rekomenduotas specialistų, turėtų aprašą. „Buvo atvejis, kai įvežtas preparatas buvo parduodamas kaip apsisaugojimo priemonė nuo uodų, o iš tiesų jis buvo skirtas augalams purkšti, kad priviliotų uodus. Taip pat reikia žinoti, kad preparatai skirtingus žmones gali veikti skirtingai, todėl verta išbandyti keletą priemonių. Vienam užtenka pelynų nuoviru įsitrinti, o kitiems padeda tik pats stipriausias cheminis preparatas, savo sudėtyje turintis dietiltoluamido. Tai jau labai intensyvus purškalas, kuris vaikams nerekomenduojamas. Beje, cheminius preparatus reikia atsargiai vartoti visiems, nes odai šylant ir prakaituojant jie garuoja, todėl žmogus įkvepia chemikalų. Dėl to gali pradėti skaudėti galvą, kilti alerginės reakcijos. Dėl tos pačios priežasties negalima žvakių nuo uodų deginti uždaroje patalpoje, net ir atsidarius langą – jos tinka tik lauke“, - aiškino I. Bulsienė. Specialistė nepatarė rinktis universalaus preparato, kuris apsaugo nuo visų įmanomų vabzdžių ir erkių. Dažnai tokie preparatai būna neveiksmingi. Taigi geriausia, kad preparatas būtų specializuotas konkrečiai uodams, atskirais atvejais – uodams ir erkėms. Kodėl vienus žmones uodai puola, o kitų – ne? Anot pašnekovės, uodai labiau puola žmones, kurie prakaituoja, nes jie intensyviau skleidžia savo kvapą. Mūsų kūno kvapas turi daugybę sudedamųjų dalių, tačiau kol kas mokslininkams dar nepavyko atrasti medžiagos, kuri juos vilioja ant mūsų kūno. „Pastebėta, kad vienų kvapų uodai nemėgsta, kiti juos traukia, todėl jie naudojami uodų gaudyklėse. Taip pat jiems nepatinka vitamino B kvapas, pritaikytas specialiose apyrankėse, kurias dėvėti labai patogu uogaujant ar grybaujant. Mat rankų purkštis tokiais atvejais negalima, o uodai kaipmat randa neapsaugotas kūno vietas. Būtent todėl pasipurškus uodus atbaidančiais preparatais juos dar reikia įtrinti, kad neliktų neapsaugotų plotų. Taip pat būtina pasipurkšti ir rūbus, nes uodai gelia net per džinsinę medžiagą“, - patarė I. Bulsienė. Liaudies medicinos atstovai yra pastebėję, kad uodus atbaido kėnių, gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus, arbatmedžio ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį. Šiam tikslui buvo naudojamas ir kadagių spygliukų nuoviras. Kadagių spyglių arba pušų, eglių kankorėžių galima įmesti ir į laužą. „Tačiau su eteriniais aliejais reikia elgtis atsargiai, kadangi jie gali sukelti alergiją. Geriausia eteriniu aliejumi pasitepti vidinę riešo pusę ir palaukti. Jei oda paraus, vadinasi, esate alergiškas“, - įspėjo pašnekovė. | |||||||||
| |||||||||
