Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonės gana ilgai taikstosi su kojų skausmu dėl venų pokyčių, nė neįsivaizduodami, kuo tai gresia. Venų tromboembolija (VTE), arba venų trombozė, yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto. Vien tik Europoje dėl šios ligos kasmet miršta apie 540 tūkst. žmonių. Tai daugiau nei du kartus daugiau nei mirštama nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus. Dėl pavojingos gyvybei tromboembolijos savo karjerą turėjo sustabdyti krepšininkas Marijonas Petravičius. Taigi ką būtina žinoti apie venų trombozę?

Paciento išpažintis: buvo ne juokais išsigandęs

Nors venų tromboze dėl hormoninių ypatumų daug dažniau serga moterys nei vyras, pastarieji taip pat negali būti saugūs.

32 metų Mindaugui trombozė buvo diagnozuota prieš 5 metus. „Kojoje pajutau tirpimą, ji atrodė kaip sumušta. Savaitę laukiau, kol praeis, tačiau pradėjau jausti, kad skausmas migruoja – skauda tai blauzdos viršuje, tai apačioje. Baigėsi tuo, kad negalėjau koja remtis, atsirado kojoje sukietėjimas. Tuomet žmona išsiuntė pas gydytoją. Medikai pasakė, kad jei būčiau atvykęs po 1-2 dienų, kai pajaučiau simptomus, dar nebūtų audinių pakitimų, o dabar jau teks gyventi su jais. Tik tuomet sužinojau, kad krešulys galėjo nueiti į plaučius ir galėjau numirti. Apie tai nebuvau nieko girdėjęs. Kai esi jaunas, sveikas ir laimingas, nesidomi tokiais dalykais“, – pasakojo pašnekovas.

Medikams teko paplušėti, kol jie parinko tinkamą vaistų dozę. Tai užtruko apie mėnesį. Tačiau ir ji neapsaugojo vyro nuo perdozavimo, kadangi jis tuo pat metu vartojo panašių medžiagų turinčius tepalus. Kad jais negalima piktnaudžiauti, nebuvo perspėtas. Taigi kai vyras pastebėjo, kad šlapimas darosi kraujo spalvos, jam teko išsigąsti dar kartą.

„Kai nesuvoki, kas gali būti, nebijai. Kai pradedi suvokti, truputį išsigąsti. Pradėjau sveikiau maitintis, pasportuoju, mečiau rūkyti. Anksčiau surūkydavau po 2 pakelius per dieną. Gan ilgai teko dėvėti specialią kojinę, iš pradžių per visą koją, po pusmečiu nuleido iki kelių. Kasmet reikėjo tikrintis, bet po kelių metų nustojau. Kažkaip nepatogu, kai nieko neranda. Dabar lyg ir vėl maudžia koją, bet nebeisiu tikrintis. Kai pamaudžia, užsimaunu koją, pavaikštau, praeina“, – tikino Mindaugas.

Kokie krešuliai pavojingiausi

Kaip pasakojo Vilniaus Naujininkų poliklinikosvidaus ligų gydytojas Jonas Kastys, trombozė – tai liga, kai kraujas kraujagyslėse kreša ne tuo metu, kai to reikėtų. Krešėjimas – apsauginė biologinė reakcija, būdinga gyviems organizmams, kurios paskirtis – saugoti individą nuo kraujo netekimo, kai jis susižeidžia. Kraujas mūsų organizme sudaro 1/13 kūno svorio. Tai maždaug 5-6 litrai. Sužalojus stambią kraujagyslę, per kelias minutes galima prarasti tiek kraujo, kad ši situacija yra mirtina. Todėl, kad susižeidęs žmogus nenukraujuotų, egzistuoja tam tikri krešėjimo mechanizmai, sulipusiais trombocitais uždarantys žaizdą.

„Kai kuriais atvejais krešėjimas prasideda ir nesant biologiniam poreikiui. Dar prieš 150 metų vokiečių patologas Rudolfas Virchovas nurodė tris veiksnius, kurie skatina trombozę: kraujo tėkmės sulėtėjimas (pavyzdžiui, dėl mechaninio spaudimo, nejudrumo), kraujagyslių pakitimai (pavyzdžiui, dėl chirurginių operacijų), kraujo sudėties pakitimai (pavyzdžiui, nėštumo metu).

Krešulys gali susidaryti tiek venose, tiek arterijose. Atplyšęs krešulys su kraujo srove keliauja aukštyn. Iš venų dažniausiai keliauja į plaučius ir sukelia plaučių emboliją, iš arterijų – į smegenis arba širdį, todėl įvyksta insultas arba infarktas. Pavojingiausias krešulys, kai jis formuojasi. Tuomet jis būna nestabilus, purus, o kai jis organizuojasi, apauga jungiamuoju audiniu, jis daug dešimtmečių ar net visą gyvenimą gali būti nejudrus ir nepasireikšti. Taigi naujai susidarę krešuliai gali bet kada atitrūkti – žmogus vaikšto tarsi su bomba“, – teigė medikas.

Kas 37 sekundes nuo trombozės miršta žmogus

Pasak pasaulinės statistikos, venų tromboze serga 1 žmogus iš 1 tūkst. Per metus Europos Sąjungoje (ES) pirmą kartą giliųjų venų trombozė diagnozuojama 700 tūkst. žmonių. Remiantis pasauline statistika, Lietuvoje giliųjų venų tromboze kasmet gali susirgti apie 3000 žmonių. Skaičiuojama, jog plaučių embolija ES kasmet suserga apie 400 tūkst. žmonių (60–70 atvejų 100 tūkst. pacientų). Remiantis ligos paplitimo statistika, Lietuvoje plaučių embolija kasmet gali susirgti apie 2000 žmonių.

Skaičiuojama, kad pasaulyje dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, tai kasmet sudaro daugiau nei 843 tūkst. mirčių, vien ES miršta apie 540 tūkst. žmonių. Tai du kartus daugiau nei mirčių statistika nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus. Pavyzdžiui, AIDS kasmet nusineša 5860 gyvybių, krūties vėžys – per 86 tūkst., prostatos vėžys – per 63 tūkst., autoįvykiai – per 53 tūkst. Pavojingiausia trombozės forma – plaučių embolija – 10–25 proc. atvejų sukelia staigią mirtį per 2 valandas nuo simptomų pradžios.

Iš viso net apie 34 proc. venų tromboembolijos mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos. Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju.

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį

Tromboembolija pasireiškia, kai atitrūkęs krešulys ar jo dalis užkemša mažesnę kraujagyslę. Dėl to pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, nes audiniai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir deguonies.

Venų tromboembolija apima dvi sunkias būkles: giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją. Pirmoji pasireiškia kraujo krešuliu venoje (paprastai kojos arba dubens), kuris iš dalies arba visiškai užblokuoja kraujotaką. Plaučių tromboembolija pasireiškia, kai atitrūkęs krešulys pasiekia plaučius ir užkemša vieną iš jų arterijų. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogų gali ištikit mirtis.

Visgi dažniausiai liga pažeidžia giliąsias blauzdos, šlaunies arba dubens venas. Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgės Aušrinės Navickienės, ji pasireiškia blauzdos skausmu, ypač kai blauzda spaudžiama, taip pat skausmu pakinklio duobėje ar šlaunyje. Skausmas sustiprėja vaikštant, stovint, spaudžiant raumenis. Taip pat koja gali patinti, pažeistoje vietoje atsiranda paraudimas, liečiant oda gali būti šilta, gali išsiplėsti paviršinės venos, koja atrodyti blizganti, pamėlusi, melsvai pilkos spalvos. Tačiau dažnai liga neturi jokių simptomų.

Trombozės rizikos veiksniai

Pagrindiniai medikų nurodomi trombozės rizikos veiksniai: sužeidimai ar didelės operacijos (kelio ar klubo sąnario), lovos režimas dėl ūmios ligos, nejudrumas keliaujant, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu (kaip rizikos riba nurodoma 6-7 valandos lėktuve), vėžiniai susirgimai, venų varikozė, nėštumas, kai kurių medikamentų vartojimas, ypač hormonų, vyresnis amžius (per 60 metų).

Pavyzdžiui, iki 35 metų tromboembolija suserga 30 žmonių iš 100 tūkst., per 70 metų – 300-500 iš 100 tūkst. Kalbant apie keliones lėktuvu, pavojingiausi ilgalaikiai skrydžiai, tačiau taip pat didėja rizika žmonėms, kurie skraido labai dažnai. Jie rizikuoja kaskart, o po skrydžio trombozės rizika išlieka dar du mėnesius.

Nėštumo metu trombozės rizika didėja dėl hormonų pokyčių. Po gimdymo ji išlieka dar 6 savaites. Vartojant hormoninius kontraceptikus, trombozė atsiranda 3-9 moterims iš 100 tūkst. Taip pat stiprus trombozės rizikos veiksnys moterims – pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu.

Kontroliuojami rizikos veiksniai, kuriuo pabrėžia medikai: stresas, nesveika mityba, rūkymas, nepakankamas judėjimas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, diabetas.