Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai kurie žmogaus sveikatos ir gyvybiškumo aspektai nulemti genų ir to, kaip gyveno jo motina būdama nėščia. Tačiau yra labai daug ir kitų veiksnių, tokių kaip mūsų fizinis aktyvumas, mityba, kūno svoris ir pan., darančių įtaką mūsų galimybėms gyventi sveikai ir ilgai.

Pradėkime rūpintis sveikata jau nuo jaunų dienų

Mums dar tebesant motinos įsčiose, labai didelę įtaką mūsų sveikatai gali padaryti būtent motinos pasirinktas gyvenimo būdas. Tyrimai atskleidė, kad jeigu besilaukianti motina patiria didelį stresą iš aplinkos, tai šio streso poveikis gali persiduoti ir jos kūdikiui – jis gali gimti jautrus stresui ir visą gyvenimą nuo jo kentėti.

Labai svarbu žinoti, kad nėštumo metu gausiai vartojamas alkoholis gali lemti vaisiaus alkoholinio sindromo išsivystymą. Apsinuodijimas alkoholiu įsčiose smarkiai apriboja žmogaus gebėjimą mokytis ir sukelia įvairius fizinės raidos sutrikimus. Motinos rūkymas taip pat trikdo normalų vaiko vystymąsi. Labai svarbi dar negimusiam vaikui ir motinos mityba. Tyrimai parodė, kad nėščiosios netinkami mitybos įpročiai gali sukelti vaisiaus DNR struktūros tam tikrus pokyčius, kurie gali lemti vaiko polinkį tukti.

Laiminga vaikystė irgi yra labai reikšmingas veiksnys prognozuojant konkretaus žmogaus gyvenimo trukmę: vieno tyrimo duomenimis, tie, kurie vaikystėje jautėsi nelaimingi, vėliau gyvenime negalavo nuo įvairių širdies sutrikimų ir ligų.

Svarbu ir kuo daugiau būti saulėje, nes jos spinduliai padeda mūsų organizmui sintetinti vitaminą D. Šiuo metu maždaug kas ketvirtam vaikui nustatomas šio vitamino trūkumas. Vitaminas D, kaip žinia, mums reikalingas tam, kad formuotųsi stiprūs ir sveiki kaulai. Be to, jis padeda organizmui pasisavinti iš maisto jame esantį kalcį ir fosforą.

Būkime fiziškai aktyvūs

Kasdieniai rūpesčiai tiek darbe, tiek ir namie žmogų priverčia jaustis taip, kad jam ima atrodyti, jog mankštai nebėra laiko. Vis dėlto neužmirškime, kad mankštintis būtina. Fizinių pratimų teikiama nauda yra įvairiapusė: jie ne tik padeda atsikratyti viršsvorio, bet ir lemia gerą bendrą savijautą:

• Mankšta labai naudinga širdžiai – fiziniai pratimai mažina pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jie leidžia išvengti aukšto kraujospūdžio ir su juo susijusių širdies ligų.
• Fizinis aktyvumas pagerina psichikos būklę – padidėja atsparumas stresui, nerimui ir net depresijai.
• Reguliariai mankštinantis susireguliuoja kūno svoris ir sumažėja rizika susirgti diabetu.
• Judesiai, kuriuos atliekant reikia nugalėti sunkio jėgą, kaip antai bėgimas yra ypač naudingi kaulams, nes padidina jų tankį ir neleidžia išsivystyti osteoporozei, kuriai esant kaulai pasidaro silpni ir trapūs.

Rūpinkimės savo kaulais

Vaikystėje kaulai būna stiprūs, o jeigu jie kada ir lūžta, tai dažniausiai lengvai sugyja. Organizmui senstant, kaulų gijimo procesas sulėtėja, be to, susilpnėja ir sąnariai – jie tampa daug lengviau pažeidžiami.

Kaulų tankis pradeda mažėti maždaug įpusėjus trečią dešimtį metų. Tai yra normali senėjimo proceso pasekmė.

Gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai, pavyzdžiui, maitinimasis daug kalcio turinčiais maisto produktais ir aktyvi fizinė veikla gali padėti išsaugoti sveikus kaulus ir sumažinti jiems kylantį lūžių pavojų. Svarbu yra ir pakankamai dažnai būti lauke, kad gautume reikalingą dozę saulės spindulių – tai padeda organizmui apsirūpinti reikiamu vitamino D kiekiu.

Būkime socialiai aktyvūs

Visi žinome, kokie svarbūs mums draugai – jie mums būtini tam, kad galėtumėm jaustis laimingi. Tačiau visai neseniai buvo išsiaiškinta, jog draugystė gali pailginti ir mūsų gyvenimą.

Vienatvę tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad socialinė izoliacija yra susijusi su didesniu mirtingumu vyresniame amžiuje ir kad vienatvė yra „nebylusis“ vyresnio amžiaus žmonių žudikas.

Kitas panašaus pobūdžio tyrimas atskleidė, kad santuokoje gyvenantys žmonės gyvena ilgiau už tuos, kurie šeimos nesukūrė. Tyrėjai mano, kad šeimas sukūrę žmonės turi geriau išvystytus socialinio palaikymo tinklus, kurie minimizuoja socialinės izoliacijos riziką.

Venkime nesveiko maisto

Geras sveikas maistas yra bendros savijautos pagrindas. Vis dėlto kai kurių maisto produktų ir gėrimų reikia vengti, norint ilgai gyventi. Valgant per daug kaloringo maisto, kuriame dominuoja paprastieji angliavandeniai (cukrūs) arba riebalai, galima priaugti bereikalingo svorio ar net nutukti.

Kai kurie riebalai yra ypač žalingi organizmui. Tai vadinamieji transriebalai, kurie gaunami iš hidrogenizuotų augalinių aliejų. Jie dažniausiai aptinkami margarine, biskvituose, pyraguose ir greitajame maiste. Šie riebalai gali lemti „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą. Tai ypač didelį pavojų sveikatai keliantis veiksnys, kuris lemia aterosklerozę. Išsivysčius aterosklerozei, palaipsniui užanka arterijos ir žmogus suserga įvairiomis širdies ligomis, jį netgi gali staiga ištikti širdies smūgis.

Jungtinėje Karalystėje šios šalies Nacionalinė sveikatos tarnyba (National Health Service, NHS) ragina šiuos riebalus uždrausti naudoti maiste.

Norint sveikai maitintis, reikia atkreipti dėmesį ir į druskos vartojimą. Druskos perteklius neigiamai veikia širdį, nes didelis jos kiekis maiste didina kraujo spaudimą , kuris, savo ruožtu, gali išprovokuoti širdies nepakankamumą, jos smūgį ir daug kitų komplikacijų.

Pernelyg didelis alkoholio vartojimas taip pat turi rimtų pasekmių sveikatai – tai ne vien tik pagirių lemiama prasta savijauta kitą dieną po girtavimo, o ir žymiai rimtesnės pasekmės. Nuolat gausiai vartojant alkoholį – daugiau nei rekomenduojama – gali lemti ilgalaikius įvairių organų pakenkimus. Chroniškas alkoholio vartojimas yra viena iš pagrindinių kepenų ligų priežastis.

Cigaretės taip pat turi būti pamirštos. Rūkymas sukelia daugiau kaip 50 rimtų sveikatos negalavimų ir ligų. Maždaug 90 % visų rūšių plaučių vėžinių susirgimų kyla būtent dėl rūkymo. Jis taip pat kenkia širdžiai ir kraujo apytakai, blogina kvėpavimo funkciją ir neigiamai veikia vaisingumą.

Ar gyvenimo trukmė užkoduota DNR?

Nors yra daugybė priemonių, kurių imdamiesi galime nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą, vis dėlto yra ir vienas daug ką lemiantis laimės faktorius – tai mūsų DNR.

Nemažai su senėjimo procesais susijusių tyrimų turėjo tikslą išsiaiškinti, kokią reikšmę ilgaamžiškumui turi vadinamieji telomerai. Tai chromosomų galuose esantys ir jų apsauginę funkciją atliekantys tam tikri dariniai, kurie kartais vaizdžiai lyginami su batų raištelių galiukais. Jų paskirtis – apsaugoti chromosomos galus ir neleisti, kad besidalijant ląstelei būtų prarandama chromosomoje esanti genetinė informacija.

Kaskart pasidalijus ląstelei, telomerų galai šiek tiek sutrumpėja. Galų gale, po daugkartinio ląstelės dalijimosi jie pasidaro tokie trumpi, kad ląstelė nebegali daugiau dalintis. Kai tai įvyksta, ląstelė miršta – šitaip ir reiškiasi mūsų organizmo senėjimo procesas.

Tyrimai parodė, kad kuo ilgesni telomerai, tuo ilgesnį gyvenimą įmanoma nugyventi. Trumpi telomerai siejami su tokiomis ligomis, kaip įvairios širdies ligos ir demencija. Telomerų ilgis yra paveldimas, t. y. perduodamas iš kartos į kartą.

Galbūt ateis ta diena, kai bus galima tiksliai pasakyti, kiek koks žmogus gyvens.