Mokslo ir technologijų pasaulis

Ir taip turistams nerekomenduotina šalimi laikomas Pakistanas užsienio svečių gali sulaukti dar mažiau. Praėjusį savaitgalį antro pagal aukštį Nanga Parbato kalno stovykloje Talibano kovotojai užpuolė ir nužudė 11 alpinistų. Tarp jų buvo ir lietuvis Ernestas Markšaitis.

Į tą patį kalną kopęs, tačiau atakos išvengęs Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Saulius Damulevičius teigė, kad šis įvykis smarkiai paveiks Pakistano turizmo pramonę, nes 50 ekspedicijų arba turų šiemet jau atšaukta.

Teroristiniai aktai atrodė neįmanomi

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Talibanas. Kovotojai pareiškė, kad tai kerštas už gegužę nužudytą jų lyderį Waliurą Rehmaną. Teigiama, kad tai vienas iš didžiausių išpuolių prieš užsieniečius Pakistane per kelerius pastaruosius metus.

Rūta Avulytė, pusantro mėnesio gyveno Islamabade kaip Europos Komisijos rinkimų stebėtoja, kalba apie Talibano kovotojus: „Mano kolegė sakė, kad jiems žmogus nieko nereiškia. Tai yra kovotojai, kurie tiki tuo, ką daro, tokios jų vertybės.“ Pasak R. Avulytės, tai, kas įvyko praėjusį savaitgalį palyginti ramioje Gilgito-Baltistano provincijoje, buvo netikėta ir netgi atrodė, kad neįmanoma, nes Gilgito-Baltistano teritorija yra pati šiauriausia pietų Azijos teritorija, laikoma Kašmyro dalimi. Be to, ten tikrai rami turistinė vieta, o 72 proc. žmonių – raštingi.

„Žinoma, ten sava kultūra, reikia žinoti, kur keliauji, tačiau žmonės labai taikūs. Ten yra milijonas žmonių, kurie negyvena kalnuose. Jie grįžta kartą per metus, kai Islamabade ar žemiau pasidaro per karšta. Pačiame Gilgite yra 200 tūkst. žmonių, tai maža teritorija“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Tarptautinių ryšių departamento direktorė R. Avulytė.

Specialiai musulmonams sukurta valstybė

Anot politologų, kad suprastume, kas vyksta Pakistane, būtina prisiminti šalies sukūrimo istoriją. Politologas Egdūnas Račius teigia, kad tai unikali ir, galima sakyti, sintetinė valstybė, sukurta byrant Rytų Indijai, kai Indijoje gyvenę žmonės – musulmonai, induistai bei kitos religinės bendruomenės – nesutarė išlaikyti vienos valstybės. Tada Indijos musulmonams buvo nuspręsta įkurti atskirą valstybę. Kaip pasakoja E. Račius, Pakistanas susikūrė dviejose dalyse: Vakarų Pakistaną dabar žinome kaip Pakistano Respubliką, o Rytų Pakistanas 1971 m. nutarė tapti nepriklausoma Bangladešo valstybe.

„Istorinis faktas, kad pakistaniečiai susideda iš žmonių, kurie tose teritorijose gyveno visą laiką, ir tų, kurie imigravo į tas teritorijas, parodo, kad tai unikali visuomenė. Dar svarbiau, kad tai specialiai musulmonams sukurta valstybė“, – primena politologas. Jo teigimu, ten yra įvairiausių ideologiniu ir religiniu pagrindu susikūrusių grupių, kurios siekia, jei ne visą Pakistaną, tai bent savo teritorijas islamizuoti, o tas procesas ypač pažengęs vakarinėje Pakistano dalyje, kur gyvena puštunai. „Tai labai sudėtingas darinys, ir Pakistano gimimo trauma, matyt, tebelydi ir dabar“, – svarsto pašnekovas.

Siekiama autonomijos ir islamizacijos

Pasienyje su Afganistanu driekiasi federalinės genčių teritorijos, nors oficialiai ir priklausančios Pakistanui, tačiau kontroliuojamos genčių lyderių. Čia ir yra įsikūrę Talibano kovotojai. Teritorijoje veikia atskiras etikos kodeksas „Puštunwali“. Pasak E. Račiaus, kovojančios gentys siekia autonomijos.

„Kalba eina arba apie afganistaniečius, esančius Pakistano teritorijoje, arba pakistaniečius, turbūt daugiausia puštunus, gyvenančius ir veikiančius Pakistane. Tą perskyrą būtina iškart padaryti. O Pakistano Talibanas, matyt, irgi nėra toks vientisas“, – kalba E. Račius. Jo nuomone, gal ir yra bendras etninis ir ideologinis pagrindas, kuriuo remdamasis Talibanas atskirose teritorijose koordinuoja savo veiksmus, bet programa dažnai būna labai lokali – savo regiono islamizacija.

„Gentys siekia autonomijos ir natūralu, kad kovodamos susiduria su valstybiniu aparatu. Puštunų gentys, kurios buvo pripratusios gyventi pakankamai laisvai, nes tiek iš britų senais laikais nebuvo didžiulės kontrolės, tiek iš dabartinės Pakistano valdžios, susidūrė su [Pakistano Talibano] griežta ranka“, – primena politologas. E. Račiaus teigimu, puštunų gentys nusprendė pasitelkti asimetrinę kovą, kuri virto į teroristinę veiklą, ir dabar aukomis tampa ne tik vietiniai žmonės ir valdžios atstovai, bet ir užsieniečiai, dirbantys Pakistane.

Pakistane Talibano judėjimas vadinasi „Tehrik-i-Taliban Pakistan“. Nors tiek Pakistane, tiek Afganistane talibai atakas rengia panašiai, tačiau skiriasi šių grupių veikimo principai ir tikslai. R. Avulytė sako, kad iš esmės jie neturi nieko bendra su Afganistano Talibanu, nes Afganistano Talibanas yra griežtai pasakęs, jog nenukreips savo atakų prieš Pakistaną, o Pakistano Talibanas atakuoja įvairias Pakistano institucijas, kariuomenę, policiją.

Ginkluojasi ir civiliai

R. Avulytės manymu, Pakistanas įdomus tuo, kad net ir vietiniai nežinojo, kur ir kada kas gali nutikti, nes Pakistano Talibanas – nekontroliuojamas. Pasak jos, tai organizacija, jungianti keletą sukarintų grupuočių. Jas, vietinių teigimu, sukūrė pati Pakistano kariuomenė, nes Pakistanas palaikė karą prieš terorizmą, kurį JAV prezidentas George`as Bushas pradėjo Afganistane. „Šitaip susikūrė Talibanas, – sako Europos Komisijos deleguota stebėtoja. – Genčių teritorijose matyti susiskaldymas, jos nenuspėjamos ir nekontroliuojamos, nes greičiausiai pačios grupuotės nekoordinuoja savo veiksmų.“

„Jeigu kas nors priartės prie manęs, nedvejodamas šausiu. Mieste sproginėja bombos, šaudoma, klesti terorizmas, pagrobimai. Pešavaras yra rami vieta, bet terorizmas sugriovė taiką“, – teigia Naeemas Afridis, Pešavaro miesto protokolo skyriaus vadovas. Jo teigimu, čia nešiotis ginklą visiškai normalu. Pešavaras – viena iš svarbiausių kovotojų citadelių. 2,5 mln. gyventojų turintis miestas laikomas vartais į Pakistano šiaurės vakarų genčių ruožą. Atakos čia rengiamos dažnai, yra vienas didžiausių pasaulyje nelegalių ginklų turgų.

Šalia zonos su genčių teritorija budintys Pakistano kariai kalbasi, kaip atremti nesibaigiančias talibų atakas.

Vyrai neslepia, kad kovotojai aprūpinti geresniais ginklais, todėl kartais atremti atakų neįmanoma. „Mes čia stovime ir mirštame dėl Pakistano už labai mažą atlygį. Būtų gražu, jei valdžia mums padėtų“, – sako kariai. Talibai nuolat kovoja su Pakistano kariuomene. Rengti atakas juos skatina ir naujoji amerikiečių politika naudoti bepiločius lėktuvus, kurių antskrydžiai pražudo ne tik pačius talibus, bet ir civilius gyventojus. Nekaltomis aukomis kovotojai skuba pasinaudoti ir taip pritraukia rėmėjų.

Pakistano kariuomenei – per 20 mlrd. dolerių

„Pranešu Amerikos žmonėms ir pasauliui, kad JAV vadovavo operacijai, per kurią žuvo Osama bin Ladenas – teroristas, atsakingas už tūkstančių žmonių žūtį“, – 2011 m. gegužės 2 d. praneša JAV prezidentas Barackas Obama. Tuomet ieškomiausias pasaulio žmogus per specialiųjų pajėgų operaciją buvo nukautas Abottabade, visiškai netoli nuo Islamabado. Pasak politikos ekspertų, O. bin Ladenas buvo nukautas kaip tik tuo metu, kai santykiai tarp Amerikos ir Pakistano buvo smarkiai pašliję.

Pagrindinis nesutarimų objektas – ginčai dėl kovos su „al Qaeda“ priemonių. Amerikiečiai kritikavo Pakistano karines pajėgas dėl nesugebėjimo veikti prieš kovotojus. Nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios JAV Pakistano kariuomenei skyrė daugiau nei 20 mlrd. dolerių antiteroristinėms operacijoms. Amerikiečių pareigūnai pabrėžė pakistaniečių pastangas vertinantys skeptiškai.

Gegužę Pakistane surengti istoriniai parlamento rinkimai, mat tai pirmas kartas, kai civilinė vyriausybė baigė visą penkerių metų kadenciją ir valdžios vairą perdavė po demokratinių rinkimų. Kartu tai ir bene daugiausia aukų pareikalavusi rinkimų kampanija. Nuo balandžio pradžios Pakistane buvo nužudyta mažiausiai 130 su ja susijusių žmonių.

Už daugelį išpuolių atsakomybę prisiėmė Talibanas, teigdamas, kad demokratija prieštarauja islamui. Rinkimus laimėjo buvęs Pakistano premjeras Nawazas Sharifas ir jo vadovaujama Pakistano musulmonų lyga. Kariuomenė nesikišo į politiką pastaruosius penkerius metus, tačiau Pakistane kariai lemia užsienio bei saugumo politiką ir veikiausiai vadovaus santykiams su Vašingtonu, kai NATO kariai ateinančiais metais pasitrauks iš kaimyninio Afganistano.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“