Mokslo ir technologijų pasaulis

Nauja nepriklausomų EASAC ekspertų atskaita įspėja apie liūdnas mokslines, ekonomines ir socialines dabartinės ES genetiškai modifikuotų pasėlių politikos pasekmes. Tvirtinama, kad Europa privalo naujai įvertinti susikaupusius įrodymus, kadangi ES politika veikia ne tik Europą, bet ir besivystančias Afrikos šalis.

„ES praranda savo inovatyvumą žemdirbystės srityje ir tai turės neigiamų pasekmių ES inovacijų bei mokslo plėtros programai. Ir ne tik aplinkai, bet ir žemės ūkiui. Visa tai reikia turėti omenyje, vertinant pasirinktą ES strategiją“, - teigia EASAC prezidentas prof. seras Brianas Heapas. 

Ataskaitoje analizuojamos naujos problemos, susijusios su javų genetine modifikacija. Rekomenduojama šią sritį reguliuojančių tarnybų dėmesį sutelkti į produktus, o ne į technologijas. „Jeigu naujoji ES politika leistų efektyviau gerinti javų genetiką, tai duotų daug naudos. Maisto gamyba Europoje taptų tvaresnė, padidėtų ES konkurencingumas agronominių inovacijų srityje, išaugtų nemaistinės biomasės gamyba“, - tęsia seras Brianas.

Ataskaita ragina ES veikti nedelsiant ir sukurti naujųjų auginimo technologijų (NAT) vertinimo bei reguliavimo sistemą. EASAC įspėja, kad Europai labai svarbu laiku išnaudoti naujas galimybes. Pabrėžiama, jog itin svarbu informuoti visuomenę apie su šia tema susijusias mokslo, aplinkosaugos, ekonomines ir strategines problemas. „Tai turės įtakos kiekvieno visuomenės nario sprendimams, nacionalinėms politikų diskusijoms ir ES prioritetų nustatymui“, - apibendrina seras Brianas.

Lietuvos mokslų akademija yra EASAC narė
Visą ataskaitą galite rasti interneto svetainėje www.easac.eu