Mokslo ir technologijų pasaulis

Mūsų Saulės sistema nėra nepajudinamai pakabinta tarpžvaigždinėje erdvėje – ji juda, o mokslininkai ilgą laiką galvojo, kad „burbulas“ aplink mūsų žvaigždės sistemą – heliosfera – gali turėti uodegą. Panašią į tas kuriomis puikuojasi kometos. Bet visai tai buvo tik spėlionės. Iki šiol.

Kosminis zondas IBEX (Interstellar Boundary Explorer) tiesiogiai stebėjo Saulės sistemos uodegą ir nustatė jos struktūrą. Zondą valdantys mokslininkai nustebo pamatę, kad uodega nėra paprasta struktūra – ji turi savitų bruožų ir keturis atskirus „lapelius“, dėl kurių atsiranda tam tikras panašumas su keturlapiu dobilu. Šis Saulės pavėjinėje pusėje esantis heliosferos regionas yra pavadintas heliouodega. (angl. heliotail).

„Mokslininkai visuomet numanė, kad heliosfera turi uodegą. Bet tai yra pirmi tikri duomenys, parodę, kokia yra uodegos forma“, - sakė IBEX misijos mokslininkas Ericas Christianas.

IBEX matuoja neutralias daleles, susidariusias susidūrimų Saulės sistemos pakraštyje metu. Šis metodas, vadinamas energetiškai neutralių atomų vaizdinimu, grindžiamas faktu, jog neutralių dalelių judėjimui Saulės magnetinis laukas įtakos neturi. Taigi, dalelės nuo susidūrimo, dėl kurio tapo neutraliomis, iki IBEX zondo keliauja tiesia linija. Taigi, stebint kryptis, iš kurių atkeliavo dalelės, galima spręsti, kas vyksta tolimuose heliosferos regionuose, rašo universetoday.com.

„Rinkdamas šiuos energetiškai neutralius atomus, IBEX sudarė pradinių krūvį turėjusių dalelių žemėlapį. Heliouodegos struktūros mūsų akimis yra nematomos, tačiau IBEX zonde panaudotu triuku galime nuotoliniu būdu stebėti, kas vyksta tolimiausiuose heliosferos kampeliuose“, - sakė pagrindinis projekto mokslininkas ir mokslinio darbo pirmasis autorius Davidas McComas iš Pietvakarių tyrimų instituto (JAV).

Pasak jo, gautieji rezultatai gerokai nustebino.

„Labai atsargiai surinkę statistinius pirmų trejų metų IBEX zondo stebėjimo duomenis, galėjome susidaryti vaizdą to, ko iki šiol negalėjome matyti. Išsiaiškinome, kad heliouodega yra kur kas didesnė struktūra su kur kas įdomesne konfigūracija nei manėme iki šiol“, - sakė D. McComas.

Mokslininkai nustatė, kad heliouodega, matomai, sudaryta iš lėtai ir greitai judančių dalelių. Lėtosios detalės keliauja iš Saulės kraštų, o greitosios – iš ašigalių. Visa struktūra yra susukta nuo magnetinių laukų Saulės sistemos išorėje spaudimo ir tempimo.

IBEX mokslininkų komanda teigia, kad naujieji duomenys padės suprasti, ką Saulės sistemos pakraštyje gali sutikti „Voyager“ zondai.

„IBEX ir „Voyager“ yra neįtikėtinai viena kitą papildančios misijos. Dažnai sakydavau, kad IBEX yra tarsi magnetinio rezonanso aparatas, kuris gali sukurti bendrą situacijos nuotrauką, o „Voyager“ yra tarsi biopsija, kuri gali parodyti, kas tiksliai vyksta tam tikroje lokalioje srityje“, - sakė E. Christianas.

Beje, įdomu tai, kad tai buvo pirmas kartas, kai NASA misijos mokslininkai spaudos konferenciją transliavo per „Google+ Hangout“ - visą konferenciją galima peržiūrėti čia: