Mokslo ir technologijų pasaulis

Kur gyvena emocionaliausi žmonės, o kur gyventojai jaučiasi labiausiai mylimi, kuriose valstybėse daugiausia ateistų, kur labiausiai mėgsta JAV ir kaip gali skilti ši valstybė, kur geriausia gimti arba būti motina, kurios šalys svetingiausios užsieniečiams ir kaip keičiasi Žemės vaizdas iš kosmoso, bėgant metų laikams, – tokių žemėlapių kolekciją pateikia portalas washingtonpost.com.

Kolekciją sudariusio Maxo Fisherio teigimu, žemėlapis padeda suprasti, kaip surėdytas pasaulis, bet jis rodo tik tai, ko paklausi. Portale publikuojami žemėlapiai – įvairiausiam skoniui: ir statistikos bei istorijos mėgėjams, ir besidomintiems religija, politinėmis aktualijomis ir šių dienų kariniais konfliktais. Dalį jų sukūrė pats M.Fisheris, kitus pasiskolino iš įvairių šaltinių.

Sąrašas pradedamas maždaug 200-ųjų šios eros metų pasaulio žemėlapiu. Tuomet jis atrodė gerokai kitaip nei dabar: atrodo, lyg gyvenamos buvo tik žemės aplink Viduržemio jūrą (Romėnų imperija), Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje bei Pietryčių Azijoje, dabartinėje Indijoje. Tačiau žemėlapyje taip pat nurodyta, kokios tautos gyveno kitur.

Afrikoje dabar – 54 valstybės, o europiečių misionierių žemėlapyje, sudarytame 1908-aisiais, – vos kiek daugiau nei dvi dešimtys pavadinimų. Dauguma šalių tebebuvo kolonijos, daugiausia – britų, taip pat – prancūzų, italų, vokiečių, ispanų, portugalų ir belgų. Nepriklausomi buvo tik Marokas ir Abisinija (dabartinė Etiopija). M.Fisheris prisipažino, kad šis žemėlapis kabo virš jo darbo stalo kaip Afrikos, kurią europiečiai pasidalijo nekreipdami dėmesio į vietos gyventojų norus, kolonijinės praeities simbolis. To meto sienos išlikusios, iš dalies dėl to, kad iškovoję nepriklausomybę Afrikos šalių lyderiai susitarė jų neginčyti. Tačiau tokios sienos tapo konfliktų ir neramumų žemyne priežastimi, mat buvo susietos daugybė skirtingų bendruomenių.

Viename žemėlapyje pažymėtos pasaulyje likusios 26 monarchijos, kitame – gausybė politinių anomalijų, pavyzdžiui, nepripažinta Abchazija. M.Fisheriui labiausiai patinka Prancūzijos užjūrio teritorijos, pavyzdžiui, Prancūzų Gajana, vadinamos tiesiog Prancūzija.

Kitur atskleista, kurios šalys labiausiai mėgsta ir nekenčia Jungtinių Valstijų. Bent šiuo požiūriu lyderiaujame pasaulyje – Lietuva, Italija, Pietų Korėja, Nigerija ir Kenija pažymėtos ryškiausia spalva. Labiausiai JAV nemėgsta egiptiečiai, pakistaniečiai, turkai ir jordaniečiai.

Žemėlapis, kuriame sužymėtos pagrindinės rašto sistemos (lotynų, arabų, graikų, armėnų, gruzinų, kinų, sinhalų, khmerų, mongolų, tibetiečių, laosiečių, tajų ir kiti alfabetai) rodo, kad pasaulį dalija ir sieja ne vien valstybių sienos. Jis taip pat iliustruoja kai kuriuos procesus, kurie susiformavo dabartinį politinį žemėlapį: Europos kolonializmą, arabų užkariavimus ir islamo plitimą, Rusijos plėtrą XIX-XX a., tebevykstantį Indijos ir Kinijos vienijimą.

Panašus yra didžiausių religijų žemėlapis. Iš jo matyti, kad dauguma šalių – visos Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybės, didžiuma Europos, maždaug pusė Afrikos, Australija, Rusija – yra krikščioniškos (tiesa, vienose ši religija įsitvirtinusi stipriau, kitose – silpniau). Artimieji Rytai, Centrinė Azija ir beveik visa likusi Afrika dominuojami musulmonų, Pietrų Azija – budistų. Dauguma Kinijos, Estijos ir Čekijos gyventojų neišpažįsta jokio tikėjimo.

Kinijoje ir Čekijoje gyvena daugiausia ateistų (tokiais prisistato bemaž pusė žmonių), toliau rikiuojasi Japonija ir Prancūzija. Lietuvoje esantys ateistai prisipažino vos keli procentai žmonių. M.Fisherio nestebina, kad nemažai ateistų gyvena Europoje, tačiau net Saudo Arabijoje jų esama kur kas daugiau, nei galima pagalvoti, nors tai laikoma rimtu nusikaltimu.

Etniškai homogeniškiausios šalys – Australija, nemažai vakarų ir centrinės Europos šalių. Pagal žemėlapį, Lietuva homogeniška panašiai kaip Baltarusija, Turkija, Irakas, Alžyras, Argentina, Mongolija. Didžiausia etninė įvairovė užfiksuota Afrikoje ir Centrinėje Azijoje (ypač Afganistane).

Nors Pietų Europos gyventojai garsėja karšta prigimtimi, emocionaliausi pasaulyje esantys amerikiečiai (tiesa, ne pirmieji sąraše, juos aplenkė Singapūras), kanadiečiai, kai kurių Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos bei Omano gyventojai. Lietuviai šioje skalėje atsidūrė greta rusų, baltarusių, ukrainiečių, kazachų, nepaliečių, Madagaskaro gyventojų, kurie esą mažiausiai emocionalūs. Mus aplenkė ir latviai, ir estai.

Tad nieko keisto, kad JAV, Kanados ir Lotynų Amerikos šalių, taip pat – Australijos, Turkijos, Ispanijos, Portualijos, Saudo Arabijos ir kt. gyventojai jaučiasi labiausiai mylimi. Lyderiai šiuo požiūriu – vengrai, paragvajiečiai ir filipiniečiai. Lietuvoje tik 46–55 proc. gyventojų nurodė besijaučiantys mylimi – tiek pat, kiek Rusijoje, dalyje Afrikos valstybių, Sirijoje, Irake.

Geriausiais gimti kraštais laikomi Skandinavija, Kanada, Australija, Airija, o prasčiausiomis – Pakistanas, Kazachstanas, Ukraina, Nigerija, Kenija, Angola, Bangladešas. Visos Baltijos šalys atsidūrė žemiau sąrašo vidurkio greta tokių valstybių, kaip Kinija, Alžyras, Egiptas, Iranas, PAR.

Mama Lietuvoje būti kur kas geriau – esame antroje nuo viršaus šalių grupėje iš septynių. Geriausia mamoms – Kanadoje, daugelyje Vakarų Europos valstybių, Australijoje, prasčiausia – didelėje dalyje Afrikos, Jemene ir Birmoje.

Užtat Jemenas atsidūrė greta Kanados tarp šalių, kur maloniausiai sutinkami užsieniečiai. Čia pat – Marokas, Portugalija, Austrija, Malis, Senegalas, JAE. Lietuviai – ne itin svetingi, bet rezultatai geresni nei Latvijoje, nors prastesni už Estijos.

Didžiausia etninė tolerancija užfiksuota JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Australijoje. Vertinant žmonių nusiteikimą turėti kitos rasės kaimyną, Lietuva atsidūrė per vidurį (beje, mūsų tolerancija menkesnė už baltarusių).

Daugiausia rūkančiųjų – Rusijoje (skaičiuojama, kad šis žalingas įprotis jai kasmet kainuoja apie 48 mlrd. JAV dolerių) ir kai kuriose Balkanų šalyse, mažiausia – Indijoje, Šri Lankoje, Meksikoje ir kai kuriose Afrikos valstybėse.

Gana nedidelio apskritimo apribotoje Pietų ir Pietryčių Azijos teritorijoje, kuriai priklauso Indija, dalis Kinijos ir dar keliolika valstybių, gyvena daugiau žmonių, nei už jo ribų (3,638 mlrd.).

Du žemėlapiai atskleidžia, kaip pasiektų Izraelio pusėn paleistos Gazos islamistų karinės grupuotės „Hamas“ ir Šiaurės Korėjos raketos. Tiesa, pastarosios gąsdinimai esą gerokai pranoksta realius pajėgumus.

Sąrašas baigiamas vaizdu, kaip planeta atrodo iš kosmoso, keičiantis metų laikams. Jį užfiksavo NASA palydovas. Žemėlapyje matyti, kaip šiaurinis pusrutulis pasidengia sniegu, o vėliau jis ištirpsta, kaip plinta ir traukiasi žaliuojantys plotai.