Mokslo ir technologijų pasaulis

Apginklavus nuodais net ir patį mažiausią ir silpniausią gyvūną, jis virsta nuožmiu žudiku. Dažnai girdime, jog vienas ar kitas gyvūnas yra nuodingas, bet ką iš tiesų reiškia šis terminas? Portale io9.com pasirodžiusi apžvalga supažindina su skirtingais nuodingų gyvūnų tipais, atskleidžia, kaip nustatomas nuodų toksiškumas ir kurie iš nuodingų gyvūnų yra patys pavojingiausi žmonėms.

Varlės nuodai – iš augalų per vabzdžius

Zoologai skirsto nuodingus gyvūnus į dvi grupes, priklausomai nuo to, kokiu būdu gyvūnas išskiria savo nuodus. Pirmosios grupės atstovai yra pavojingi tik juos palietus ar suvalgius. Šiuo atveju, nuodai kaupiami visame gyvūno kūne, taip pat išskiriami per odą.

Vienas tokių pavyzdžių yra medlaipinės varlės priklausančios Dentrobatidae šeimai ir gyvenančios Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Šios varlės yra vieni nuodingiausių gyvūnų pasaulyje, nuodingiausia iš jų yra siaubingoji lapalaipė (lot. Phyllobates terribilis).

Jos išskiriami nuodai yra tokie stiprūs, jog suaugusiam žmogui nužudyti užtenka vos 2 mikrogramų (0,000002 g). Įdomiausia tai, kad ši varliagyvių grupė nėra savaime nuodinga. Perkėlus gyvūnus iš jų natūralios buveinės, jie taptų paprastomis varlėmis. Mat šios varlės minta nuodingais vabzdžiais, kurie savo ruožtu nuodus gauna iš augalų.

Fugu (keturdantė pūsliažuvė) yra kitas gerai žinomas padaras, nuo kurio apsinuodijama jį suvalgius.

Šios žuvies organai yra persisunkę mirtinais neurotoksinais (medžiagomis, kurios veikia nervų sistemą), tačiau Japonijoje tinkamai paruošta fugu laikoma delikatesu. Žinoma, egzistuoja ir daugiau neurotoksinus išskiriančių gyvūnų, įskaitant kai kurias paukščių rūšis, pavyzdžiui, paukščius pitohui, gyvenančius Naujojoje Gvinėjoje.

Geluonis: medžioklei, gynybai ir konkurentams nuo patelių „atmušti”

Kitai nuodingų gyvūnų grupei priklauso tie organizmai, kurie nuodus savo aukai suleidžia tiesiogiai – kąsdami, geldami ar įdurdami. Nuodais šiuo atveju yra laikomos specialiose liaukose gaminamos išskyros, kurios per žaizdą patekusios į kito gyvūno organizmą suardo jo normalius fiziologinius ir biocheminius procesus.

Priklausomai nuo organizmo rūšies, nuodai gyvūnų karalystėje atlieka labai įvairias funkcijas. Gyvatės, skorpionai, vorai, šimtakojai, medūzos ir kiti gyvūnai nuodų pagalba paralyžiuoja ir taip pat suvirškina savo auką. Kitais atvejais nuodai naudojami gynyboje – tokią priemonę dažniausiai pasitelkia driežai, žuvys ir vabzdžiai.

Australijoje sutinkamo keistojo ančiasnapio paralyžiuojantis geluonis turi dar kitokią paskirtį: jis naudojamas tik dauginimosi sezono metu patinėliams kovojant dėl patelių dėmesio (nuodus gamina tik vyriškos lyties ančiasnapiai).

Ar yra vilties išgyventi?

Nustatyti, kuris nuodingas gyvūnas yra pats pavojingiausias žmonėms, nėra lengva. Viskas priklauso nuo apibrėžimo ir kas mus domina: pavyzdžiui, jei nagrinėjame gyvates, ar norime sužinoti, kurios gyvatės įkandimas nužudo daugiausiai žmonių, ar kuriai gyvatei įkandus yra mažiausiai šansų išgyventi? Bandant atsakyti tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį klausimą susiduriame su keliomis problemomis.

Gyventojų tankis ir socialiniai įpročiai neabejotinai daro įtaką žmonių, mirusių nuo nuodingo gyvūno įgėlimo, skaičiui. Galimybė greitai gauti pirmąją pagalbą ir tinkamą priešnuodį žymiai padidina šansus išgyventi. Taip pat reikėtų turėti mintyje tai, jog kai kurios nuodingos rūšys yra gerokai agresyvesnės už kitas.

Skirtingais būdais į kūną patekusių nuodų skirtingas ir veiksmingumas

Nuodų toksiškumą mokslininkai matuoja pasitelkę „Mirtina dozė 50 proc.” (Lethal Dose 50%, LD50) testą. Šis testas parodo, kokią toksino dozę panaudojus žūtų pusė tiriamos populiacijos. Paprastai tiriamos laboratorinių gyvūnų, pavyzdžiui pelių, žiurkių ar jūrų kiaulyčių populiacijos, o gautus rezultatus bandoma pritaikyti ir žmonėms. Žinoma, tokia metodologija turi savų minusų.

Šie laboratoriniai gyvūnai paprastai dauginasi tarpusavyję, tad gimę individai mažai primena laukinius gyvūnus. Be to, gyvūnai nuo žmonių fiziologiškai smarkiai skiriasi: tai, kas gali sukelti gyvūno mirtį, nebūtinai sukels tokią pačią reakciją ir žmonėms (galimas ir atvirkštinis variantas). Puikus to pavyzdys yra šokoladas: nors nuodingas šunims, papūgoms ir kitiems gyvūnams, kurie negali įsisavinti šokolade esančios medžiagos teobromino, šokoladas žmonėms nekenkia.

Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra suleidžiamas tiesiai į kraujotakos sistemą. Dėl šių priežasčių laboratorijoje gautų rezultatų pritaikymą realioms situacijoms reikėtų vertinti kritiškai.

Daugumai įgėlimų atrasti priešnuodžiai

Nepaisant to, kaip sunku yra palyginti nuodingus gyvūnus, įvairios organizacijos ir mokslininkai užsiima šiuo darbu. Žemiau yra pateikti keli iš pačių pavojingiausiųjų pasaulio gyvių.

Dažniausiai teigiama, jog žemyninio taipano (lot. Oxyuranus microlepidotus) nuodai yra patys pavojingiausi iš visų pasaulio gyvačių. Pasak specialistų, vienas lašas šios Australijoje gyvenančios gyvatės nuodų gali pribaigti 250 tūkst. pelių arba 100 suaugusių vyrų. Vienas lašas! Tačiau ši gyvatė yra labai baikšti ir žmonėms įgelia labai retai. Laimei, žemyninio taipano toksinams jau egzistuoja priešnuodžiai.

Vorai varžosi nuodingumu

Į nuodingiausio pasaulyje voro titulą pretenduoja keli kandidatai. 2009 m. išleistas tyrimas teigia, jog Australijos Atrax ir Hadronyche gentims priklausantys vorai žmonėms yra patys pavojingiausi.

Šių vorų įkandimas gali padidinti kraujospūdį, lemti širdies ritmo sutrikimą, komą ir netgi mirtį. Patinėlių gaminami nuodai savo sudėtyje turi neurotoksinų, kurie veikia tik primatus, įskaitant ir žmones. Nuodai yra tokie stiprūs, jog vaiką mirtis gali ištikti per 15 minučių. Tačiau nuo 1981 m. kai buvo sukurti priešnuodžiai, žmonių aukų nėra buvę. Guinnesso pasaulio rekordų knyga išskiria kitą mirtiną voragyvį – braziliškąjį ginkluotą vorą (Phoneutria). Vos 0.006 mg šio voro nuodų gali pribaigti pelę.

Dažniausia mirties priežastis – paralyžius ir užspausti kvėpavimo takai

Paprastai skorpionų įgėlimai žmonėms yra nepavojingi, tačiau tarp šių gyvūnų yra nuožmių žudikų. Kai kurių specialistų nuomone, patys pavojingiausi yra Indijos raudonieji skorpionai. Nors mažai tikėtina, jog šis skorpionas galėtų nužudyti sveiką suaugusįjį, tačiau vaikų ir pagyvenusių žmonių mirčių pasitaiko. Pasak Guinnesso rekordų knygos už Indijos raudonuosius pavojingesni yra Tuniso storauodegiai skorpionai: apie 90 proc. Šiaurės Afrikoje nuo skorpionų įgėlimų mirusių žmonių, buvo užpulti būtent šių storauodegių.