Didžiausioje visatos žvaigždėje prasidėjo priešmirtinė agonija: hipermilžinė netrukus virs supernova
|
Didžiausia žmonijai žinoma visatos žvaigždė, kurios skersmuo net 1,5 tūkst. karto didesnis už Saulės, raudonoji hipermilžinė W26 pradėjo paskutinį savo egzistencijos etapą – prasidėjo gigantiškos žvaigždės agonija ir destrukcijos procesai, skelbia "Space.com". Europos pietinės observatorijos astronomai užfiksavo, kaip raudonoji supermilžinė nusimetė išorinius savo apvalkalus. Tai yra pirmieji žingsniai kelyje į itin galingą supernovos sprogimą. W26 yra stambiausia Vesterlundo 1 žvaigždžių spiečiaus narė, o nuo Saulės sistemos ją skiria 16 tūkst. šviesmečių. Spiečių galima susirasti Aukuro žvaigždyne. Astronomams tai – neeilinis įvykis. Žvaigždžių tyrinėtojai iš Didžiosios Britanijos, Čilės, Vokietijos ir JAV, vadovaujami Niko Raito (Nick Wright), pirmą kartą turi fantastišką progą tiesiogiai matyti, kokie procesai vyksta žūstančioje raudonojoje supermilžinėje, kuri yra didžiausia žvaigždė stebimoje visatoje. Žvaigždė nusimetė dujinius sluoksnius. Stebėjimo rezultatai pristatomi žurnalo "Monthly Notices of the Royal Astronomical Society" straipsnyje. "Žvaigždės, kurių masė už Saulės masę didesnė dešimtis ar šimtus kartų, gyvena nepaprastai audringą, tačiau trumputį gyvenimą, - rašoma Karališkosios astronomų draugijos pranešime spaudai. – Kai kurių masyviausių žvaigždžių egzistencijos trukmė neviršija kelių milijonų metų, tuo tarpu kai gerokai mažesnės žvaigždės (taip pat ir Saulė) egzistuoja kelis ar keliolika milijardų metų. Supermilžinės labai greitai sudegina savo branduolinį kurą ir virsta supernovomis. Pačioje savo egzistencijos pabaigoje šios žvaigždės tampa itin nestabilios ir į kosmosą išsviedžia nepaprastai didelius savo medžiagos kiekius." Su Vesterlundo 1 žvaigždžių spiečiumi, kuris yra didžiausias spiečius Paukščių Tako galaktikoje ( jį sudaro net keli šimtai tūkstančių žvaigždžių), susijusi visa aibė garsių atradimų. 2010 m. Europos astronomai pareiškė, kad jame egzistuoja magnetaras – itin galingą magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė – kuris susidarė iš 40 kartų už Saulę masyvesnės žvaigždės. Tiesa, magnetaro stebėjimus iš Žemės apsunkina tai, jog spiečių gaubia dujos ir dulkės.
N. Raito astronomų grupė pro VST teleskopo Čilėje objektyvą aplink W26 žvaigždę sugebėjo įžiūrėti didžiulį švytintį debesį, kurio anksčiau nebuvo. Išanalizavę stebėjimo rezultatus, mokslininkai priėjo išvadą, kad ūką sudaro jonizuotas vandenilis, o žalsvas jo švytėjimas aiškinamas tuo, kad elektronai "ištraukti" iš savo orbitalių.
Tai pirmas toks atradimas astronomijos stebėjimų istorijoje. Anksčiau tokių ūkų aplink tokio tipo žvaigždes mokslininkams aptikti nėra pavykę. Tiesa, astrofizikai mano, kad W26 yra pernelyg vėsi žvaigždė, kad sukeltų nusimestų apvalkalų švytėjimą. Jų manymu, tikras jonizuojančios spinduliuotės šaltinis gali būti kitos karštos, jaunos spiečiaus žvaigždės arba blausesnė, bet gerokai karštesnė W26 kompanionė. Savo egzistavimą raudonoji supermilžinė W26 užbaigs supernovos sprogimu. Kada jis įvyks, neprognozuojama. Nusimestų apvalkalų tyrimai padės suprasti, kaip supermasyviose žvaigždėse vyksta medžiagos praradimo reiškiniai ir procesai, kurie galiausiai baigiasi supernovos sprogimu. | |||||||
| |||||||
