Mokslo ir technologijų pasaulis

Prieš maždaug 3,8–4 milijardus metų Žemę ištiko tai, ką mokslininkai vadina vėlyvuoju kosminiu bombardavimu: paslaptinga asteroidų ir kometų kruša apdaužė didžiąją dalį planetos paviršiaus.

Mokslininkai mano, kad bombardavimas galbūt prasidėjo dramatiškai susijaukus planetų orbitoms. Prieš 4,5 mlrd. metų Saulės sistemos planetos formavosi baisiame šėle. Jos išaugo rydamos konkurenčių užuomazgas per aibę titaniškų susidūrimų – per vieną jų Žemė tikriausiai įgijo Mėnulį.

Dėl nemažo dydžio, nedidelio tankio ir kitų savybių manoma, kad Mėnulis susidarė iš sprogusių nuodaužų po to, kai Marso dydžio proplaneta atsitrenkė į Žemę, ir, išgaruodama pati, sunaikino dalį mūsų planetos uolinės mantijos. Pagal vieną neseniai iškeltą hipotezę, Mėnulis iš pradžių turėjęs brolį, į kurį vėliau atsitrenkė. Būtent šiuo dviejų palydovų susidūrimu aiškinama dviejų Mėnulio pusių įvairovė – iš Žemės matomoje palydovo dalyje vyrauja jūromis vadinamos žemos lygumos, o tamsiojoje Mėnulio pusėje susiformavo aukštikalnės.

Tik susiformavusios Saulės sistemos planetos skriejo glaudžiais apskritimais. Uranas, galbūt, buvo už Neptūno, o už jo dar toliau driekėsi tanki kometų juosta.

Prieš 3,8 mlrd. metų Saturno orbitinis periodas tapo lygiai dvigubai ilgesnis už Jupiterio. Pastarojo gravitacijai Saturną stumtelėjus arčiau Urano ir Neptūno, šie didžiuliu greičiu įsisuka į kometų juostą ir išsvaido jas į visas šalis. Tuo pat metu Jupiteris suardo asteroidų juostą. Dalis mokslininkų mano, kad tuo metu Uranas su Neptūnu net susikeitė vietomis.

Skindamiesi kelią ledinių planetoidų vis dar pilnose Saulės sistemos srityse, Uranas ir Neptūnas sukėlė pragarišką griūtį. Nesuskaičiuojama galybė dangaus kūnų buvo išsviesta iš Saulės sistemos, kiti buvo nublokšti į vidinę Saulės sistemos dalį, o ten įsirėžė į planetas arba suiro Saulės kaitroje.

Baisiausias kosminio bombardavimo etapas, manoma, truko apie 100 mln. metų, tačiau jo atgarsiai trukdo dar 2 milijardus metų. Manoma, kad per tą laiką į Žemę galėjo trenktis net 70 dangaus kūnų, prilygstančių 10 km skersmens asteroidui, kuris prieš maždaug 65 mln. metų smogė į Jukataną ir nušlavė nuo Žemės paviršiaus dinozaurus.

Visas straipsnis buvo publikuotas 2013 m. liepos mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.