Mokslo ir technologijų pasaulis

Surašius dviejų išnykusių pirmykščių žmonių genomus išaiškėjo, kad šios „archaiškos“ grupės su žmonėmis ir tarpusavy poravosi kur kas dažniau nei manyta iki šiol.

Pirmykščių žmonių – neandertaliečių ir denisoviečių – genomai buvo pristatyti lapkričio 18 d. įvykusiame Karališkosios bendruomenės suvažiavime Londone. Mokslininkai mano, jog daugiau nei prieš 30 000 metų poravimasis vyko tarp kelių pirmykščių į žmones panašių grupių, gyvenusių Europoje ir Azijoje, taip pat ir su kol kas nežinomais žmonių protėviais iš Azijos, rašo nature.com.

„Šie duomenys siūlo idėją, kad tuometinis pasaulis buvo kažkuo panašus į aprašytąjį „Žiedų valdove“, kur buvo daug skirtingų hominidų populiacijų“, - sakė Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) evoliucinės genetikos specialistas Markas Thomasas, dalyvavęs suvažiavime, tačiau pats tyrimą atlikusiai grupei nepriklausęs.

Pirmasis neandertaliečių ir denisoviečių genomo surašymas prilygsta senovės žmonių istorijos tyrimų revoliucijai – ir ne tik dėl to, kad išaiškėjo, jog šie į žmonėms artimų rūšių atstovai poravosi su anatominiu požiūriu šiuolaikiniais žmonėmis, tokiu būdu padidindami daugelio dabar gyvenančių žmonių genetinę įvairovę.

Visų žmonių, kilusių ne iš Afrikos, maždaug 2 proc. genomo sudaro iš neandertaliečių paveldėti genai, o tam tikros populiacijos, gyvenančios Okeanijoje, pvz., Papua-Naujosios Gvinėjos gyventojai ir Australijos aborigenai – dėl protėvių pomėgio sanguliauti su denisoviečiais iš pastarųjų paveldėjo apie 4 proc. genomo. Denisoviečių pavadinimas kilo nuo olos Sibiro Altajaus kalnuose, kur aptikti šios rūšies atstovų palaikai. Šioje oloje esančių palaikų amžius yra nuo 30 000 iki 50 000 metų.

Tiesa, mokslininkų išvados iki šiol buvo pagrįstos tik prastos kokybės genomo seka, kurioje gausu klaidų ir skylių, sako Harvardo medicinos mokyklos Bostone (JAV) evoliucinės genetikos žinovas Davidas Reichas. Jis, kartu su Svante Pääbo iš Maxo Plancko Evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) sukūrė kur kas nuoseklesnes denisoviečių ir neandertaliečių genomų versijas ir palygino jas su šiuolaikinių žmonių genomais. Aukštos kokybės denisoviečių genomas ir neandertaliečių genomas surašyti iš DNR, išlikusios kauluose, rastuose Deniso (Dioniso) oloje.

Denisoviečių genomas rodo, kad ši paslaptinga populiacija buvo klajokliai: pasak D. Reicho, jie kryžminosi su neandertaliečiais Europoje ir su šiuolaikinių žmonių populiacijos, šiuo metu gyvenančių Kinijoje bei kitose Azijos šalyse, protėviais, o taip pat – su Okeanijos populiacijomis, kas buvo nustatyta jau ankstesniais tyrimais. Pasak mokslininko, įdomiausia tai, kad naujieji genomai rodo, jog denisoviečiai sanguliavo ir su dar viena jau išnykusia pirmykščių žmonių populiacija, kurie daugiau nei prieš 30 000 metų gyveno Azijoje, tačiau nėra priskirtina nei žmonėms, nei neandertaliečiams.

Mokslininkų suvažiavime prasidėjo aktyvūs svarstymai – kas gi galėjo būti šie paslaptingieji žmonių giminaičiai. „Neturime nė menkiausio supratimo“, - sakė Londono gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris, kuris prie mokslinio tyrimo neprisidėjo. Muziejininko manymu, paslaptingoji populiacija galbūt yra susijusi su Homo heidelbergensis - rūšimi, kuri iš Afrikos iškeliavo maždaug prieš pusę milijono metų. Vėliau iš jų Europoje išsivystė neandertaliečiai. „Galbūt Azijoje jie dar buvo išlikę“, - svarstė C. Stringeris.