Mokslo ir technologijų pasaulis

Sci-news.com paskelbė, jog pagal atliktus naujus tyrimus, požeminis vanduo, rastas maždaug 9 km gylyje, Šiaurės Atlanto vandenyne, yra iš vėlyvojo Kreidos periodo.

Šis jūros vanduo yra maždaug 145 mln. metų ir yra maždaug dukart sūresnis nei įprastas jūros vanduo. Jis buvo užkonservuotas, lyg kokia priešistorinė musė įkliuvusi gintare, manoma, dėl masyvios kometos smūgio, kuri trenkėsi į teritoriją, tuo pačiu suformuodama Chesapeake Bay baseiną.

Pagrindinė šio projekto autorė teigė, jog ankstesni šio vandens temperatūros bei sūrumo lygiai buvo tirti naudojantis įvairaus tipo gilių nuosėdinių uolienų sluoksnių gręžiniais. Jų atlikti cheminiai, izotopų bei fizikiniai tyrimai leido jiems įrodyti jo amžių ir teigti, jog jis yra priešistorinis.

Chesapeake Bay krateris yra vienas iš kelių jūrinių kraterių, kurie buvo užfiksuoti visoje Žemės planetoje.

Yra manoma, jog prieš maždaug 35 mln. metų didžiulė kometa išmušė vandenyno dugne 90 kilometrų pločio kraterį, kaip tik toje vietoje, kurioje dabar yra Chesapeake Bay vandens baseinas.

Kosminio kūno trenkimosi jėga į žemę buvo tokia didelė, jog į atmosferą buvo išmesta daugybė dulkių, uolienų nuolaužų, bei sukeltas didžiulis cunamį, galėjęs siekti net Blue Ridge kalnus Virdžinijos valstijoje, t.y. daugiau nei 177 kilometrai.

Kometos ar meteorito trenkimasis į žemės paviršių galėjo deformuoti jau tuo laiku buvusius vandeninguosius sluoksnius, kadangi dėl itin aukštos temperatūros galėjo įvykti uolienų kristalizacija bei visi kiti įvairūs uolienų struktūros pakitimai. Šie pokyčiai ir galėjo lemti vandens uždarymą nelaidžių uolienų talpykloje, kuri nesusisiekia nei su paviršiniu vandeniu, nei su kitais požeminiais vandenimis.

Manoma, jog šie tyrimai suteiks daugiau patirties mokslininkams tiriant jūros vandenį, kuris mena Žemės istoriją.