Mokslo ir technologijų pasaulis

Ką daryti, jei jums į galvą įremtas šaunamasis ginklas ir į ausį šnopuoja užpuolikas, reikalaujantis vykdyti visus jo nurodymus, nes kitaip jis paleisiantis kulką jums į smegenis? Retas iš mūsų žinotų, kaip elgtis. Buvęs JAV policijos pareigūnas Justinas Freemanas pataria, ką daryti, jei kažkas laiko įrėmęs pistoletą jums į galvą.

Nerimtai skambantis, tačiau būtinas paminėti atsakymas yra toks: „Viską, ką jums liepia“. Žinoma, tai galima daryti įvairiais būdais ir būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.

Svarbiausia, išlikite ramūs. Tikrai neprisiminsite visko, ką toliau patarsiu, bet būtinai prisiminkite vieną patarimą – išlikite ramūs.

Pirmiausia todėl, kad visais kitais patarimais galėsite pasinaudoti tik tuo atveju, jei išliksite ramūs. Jūsų smegenys negalės protauti, jei juose suksis tik viena mintis: „Vajėzau, vajėzau, vajėzau!“

Antra, ramybė skatina ramybę. Jei jūs panikuosite, panikuoti ims ir ginklą jums prie galvos laikantis žmogus, kuris greičiausiai jautėsi įspraustas į kampą dar iki jums imant rėkti ir drebėti.

Prisiminkite, užpuolikas kontroliuoja jūsų fizinius judesius, nes turi ginklą, tačiau jūs beveik visada tokioje situacijose turite psichologinį pranašumą – bet tik jei išlaikote šaltą galvą.

Tada pasistenkite užmegzti akių kontaktą su užpuoliku. Galbūt tai skamba banaliai, tačiau žiūrėdami jam į akis verčiate pripažinti, kad taip pat esate žmogus.

Pagalvokite – daugelis mūsų net nesusimąstytų apie pelės žūtį spąstuose, kai mūsų nėra šalia, bet ar patys galėtume užmušti mums į akis žiūrintį peliuką? Mažų mažiausiai sudvejotume.

Jūs nenorite, kad užpuolikas būtų nekontroliuojamas, bet norite, kad jis jaustųsi nepatogiai. Norite, kad jis susimąstytų, ar tikrai tai, ką daro, yra būtina, ir imtų ieškoti išeities iš padėties.

Pažinkite savo užpuoliką. Ne visi pistoletais mosuojantys nusikaltėliai yra to paties sukirpimo.

Paprastai ginklas į jūsų galvą gali būti įremtas labai specifinėse aplinkybėse: apiplėšimo metu, įkaitų ėmimo situacijoje arba pagrobimo scenarijuje.

Iš šių trijų labiausiai tikėtina yra paprasto apiplėšimo situacija, tačiau po fakto tikimybės mažai ką guodžia.

Kiekvienoje iš šių situacijų reikia elgtis skirtingai, tačiau jas sieja vienas bruožas: daugeliu atvejų tokios sąveikos tikslas nėra jus nužudyti.

Jei ginklą jums į galvą įrėmęs užpuolikas norėtų jus nužudyti, jau būtumėte negyvi – tad sulig kiekviena praeinančia minute jūsų šansai išgyventi auga. Štai kodėl į sąrašą neįtraukiau tokių situacijų kaip šaudynės mokykloje ar terorizmas – pastarųjų tikslas yra suluošinti ir žudyti, tad vargu ar tektų ilgai stovėti su į smilkinį įremtu ginklu.

Štai kelios pastabos apie anksčiau paminėtus scenarijus. Plėšikas ginklu naudojasi tik tam, kad apsidraustų – jo tikslas yra ne jūsų gyvybė, o piniginė. Atiduokite ją.

Internete sklinda patarimai, kad geriausia tokiu atveju sviesti piniginę į vieną pusę, o patiems galvotrūkčiais bėgti į kitą. Aš to daryti nerekomenduoju. Manau, kad toks patarimas remiasi prielaida, kad užpuolikas instinktyviai kaip šuo puls paskui pinigus. Jūsų tikslas yra išlaikyti ginklo turėtoją ramų, o staigūs netikėti judesiai tam tikrai nepadeda.

Prieš ką nors darydami nupasakokite savo veiksmus („Dabar aš įkišiu ranką į kišenę, kad išimčiau piniginę“), ištraukite piniginę ypač lėtai ir ramiai atiduokite užpuolikui, ko jis reikalauja.

Tai darydami gerai apžiūrėkite žmogų. Užuot mėginę įsiminti tikslų jo ūgį, svorį ir kiekvieną aprangos detalę, pasistenkite pastebėti kokį nors unikalų bruožą. Jei užpuolikas nėra ypač aukštas, žemas, apkūnus ar liesas, policijai iš to bus mažai naudos – beveik visi yra „apie metro aštuoniasdešimt ūgio“ ir „vidutinio sudėjimo“. O drabužiai, kuriuos jis dabar vilki, bus išmesti, kai tik pasitaikys proga.

Galvokite taip: jei pamatytumėte penkis panašios išvaizdos (sudėjimas, amžius, akių/plaukų spalva) žmones, kuo užpuolikas išsiskirtų? Galbūt savo šukuosena, randu ar apgamu, tatuiruote, auskaru? Tokia informacija kaupiama teisėsaugos duomenų bazėse ir gali būti labai naudinga ieškant nusikaltėlio, kuris jau yra nusižengęs anksčiau.

Jei tapote įkaitu, esate priemonė siekiant tikslo – paprasčiausia svirtis. Priešingai tam, ką matome žiniasklaidoje, dažniausiai tai nebus dideli ir kruopščiai suplanuoti bankų apiplėšimai. Labiau tikėtina, kad jus užpuolikas tiesiog paims įkaitu, kad galėtų pats lengviau pabėgti.

Jei taip ir nutiko, policija greičiausiai jau čia pat. Mažai tikėtina, kad policininkai jums aiškins, ką daryti, nes jie turės derėtis su jūsų užpuoliku, tačiau atidžiai klausykitės, kas vyksta.

Stenkitės nekelti triukšmo. Jokiu būdu nerėkite – padidinsite stresą ir užpuolikui, ir pareigūnams, o iš to niekam jokios naudos. Geriau išvis nekalbėti – tegul užpuolikas girdi, ką jam sako policijos pareigūnai.

Mielai paaiškinčiau dar keletą dalykų, tačiau pareigūnų saugumo ir taktinio pranašumo sumetimais negaliu. Pasakysiu tik tiek: stenkitės būti kuo didesniu atstumu nuo užpuoliko galvos. Įsivaizduokite trikampį, kurį sudaro jo arba jos akys ir nosies galas – būtent čia taikysis pareigūnai, jei prireiktų imtis ginklo. Būtent į šią vietą paleidus kulką daugiausia šansų, kad užpuolikas iškart mirs, netgi nekrūptelėjęs, dėl ko jis gali paspausti į jūsų galvą įremto ginklo gaiduką nevalingai net ir po mirties. Bent jau taip mus mokė policijos akademijoje.

Tačiau jei su įkaitų ėmėju esate vieni, teks improvizuoti. Tegaliu patarti viena – kuo daugiau su juo kalbėkite. Pasistenkite priversti jį papasakoti ką nors apie save. Patys kalbėkite vienodu, ramiu tonu ir prisitaikykite prie jo intelekto ir jausmingumo lygio. Susitapatinimas sukuria socialinį ryšį, kurį užpuolikas turės įveikti, jei sprendžia, ar palikti jus gyvus.

O pagrobimas gerokai keičia reikalus. Nors šis reiškinys labai retas (net negaliu rasti patikimos statistikos apie pagrobimus JAV), štai keli mano pasvarstymai.

Tik vienu atveju patarčiau visiškai vykdyti užpuoliko, įrėmusio jums į galvą ginklą, nurodymus – jei jūsų šeima yra garsi bei turtinga ir esate įsitikinę, kad ketinama reikalauti išpirkos. Tokiu atveju užpuolikas yra suinteresuotas išsaugoti jus sveikus ir gyvus.

Pagrobimo dėl išpirkos atveju jūsų greičiausiai nebandys išžaginti, nes tikslas yra pinigai, o ne lytinės aistros patenkinimas. Be to, išprievartavimas teismo medicinos ekspertams yra įkalčių aukso kasykla, tad užpuolikai greičiausiai nerizikuos.

Visais kitais atvejais perspektyvos nekokios, ypač jei pagrobime naudojamas automobilis. Tai mano nuomonė, bet kaip buvęs policijos pareigūnas, vis dar palaikantis ryšius su kolegomis, štai ką pasakysiu: jei esate moteris ir jus kažkur veža pistoletą įrėmęs vyras, greičiausiai važiuojate į vietą, kur būsite išprievartauta ir/arba nužudyta.

Jei yra kokių nors būdų išvengti įlaipinimo į automobilį, jumis dėtas jais pasinaudočiau. Galite pažvelgti užpuolikui per petį ir palinksėti, kad jis pamanytų už jo kažką stovint, o jam pasisukus pasižiūrėti bėgti iš visų jėgų. Jei jus jėga įgrūdo į automobilį, galite bandyti išnerti lauk per duris arba langą kitoje pusėje. Galite bandyti parodyti tvirtybę ir atsisakyti vykdyti nurodymus, tikintis, kad nenumatytas pasipriešinimas išmuš užpuoliką iš vėžių, privers jį išmesti ginklą arba atsitraukti.

Jei jus pagrobia į jūsų automobilį įšokęs užpuolikas, aš jumis dėtas nekreipčiau dėmesio į nurodymus, kur važiuoti, ir pasukčiau artimiausios policijos nuovados link ar ten, kur yra daug žmonių. Tada pristabdyčiau iki 10 km/h ir imčiau spausti garso signalą.

Kai užpuolikas įrėmęs ginklą į galvą aiškina, kur važiuoti, jo tikslas yra atsidurti nuošalioje vietoje, kur nebūtų liudininkų ir jis visiškai kontroliuotų situaciją. Galiu garantuoti, kad jis nenorės jūsų žudyti prie vairo, automobiliui lekiant 80 km/h greičiu, o tada bėgti su ginklu rankoje iš sudužusio automobilio, kurio vairuotojo sėdynėje sėdi lavonas.

Lygiai taip pat jis nenorės jūsų žudyti stebint praeiviams kokioje nors stovėjimo aikštelėje, kurioje sustojoje nepaisydami jo nurodymų. Iš tiesų jūs jam duodate išeitį – jei jis užsikiš ginklą už diržo ir pabėgs, daugeliui aplinkinių tai pasirodys kaip pokštas arba šeimos barnis.