Architektūrinė begalybė: nesibaigiantys Penrouzų laiptai (Video)
|
Architektūrinė begalybė: nesibaigiantys Penrouzų laiptai
©Wikimedia.org Jei Penrouzų laiptais nuspręstumėte lipti aukštyn, liptumėte be pabaigos ir liktumėte tame pačiame aukštyje. Jei žemyn – liptumėte irgi be pabaigos ir taipogi liktumėte tame pačiame aukštyje. Trimatėje tikrovėje tokie laiptai be pabaigos niekada neegzistavo, neegzistuoja ir neegzistuos. Tačiau brėžiniuose jie tokie tikroviški ir nepaaiškinami, kad žiūrovus glumina jau 65 metus. Šią dvimatę (tik ant dvimačio paviršiaus) egzistuojančią iliuziją dar 1959 m. sukūrė ir vienoje publikacijoje pristatė tėvas ir sūnus Lainelas ir Rodžeris Penrouzai (Lionel, Roger Penrose). Iš čia ir iliuzijos pavadinimas – "Penrouzų laiptai".
Tėvas Lainelas Penrouzas – britų psichiatras, genetikas, matematikas ir šachmatų teoretikas. Jo sūnus, seras Rodžeris Penrouzas – matematikas, kvantinių reiškinių fizikas, mokslo filosofas. Beje, šis vyras "Technologijos.lt" skaitytojams pažįstamas iš straipsnių apie... pomirtinius išgyvenimus. Pagal jo teoriją galima daryti išvadą, jog sąmonė yra smegenyse veikiančio kvantinio kompiuterio programa, kuri visatoje išlieka net ir po mirties. R. Penrouzas nusipelnęs ir kosmologijos mokslo pasaulyje. Jis iškėlė idėją, kad Didysis Sprogimas nebuvo tikroji visa ko pradžia – jis buvo tik vienas iš ciklinių Didžiųjų Sprogimų, o kiekvienas iš jų sukūrė po savąją visatą. Dvimačiame brėžinyje šie laiptai atrodo kaip nesibaigianti 90 laipsnių kampu besisukančių laiptų kilpa. Deja, šie laiptai dar vadinami ir "neįmanomais laiptais", nes trimatėje erdvėje juos pastatyti taip, kad jie būtų be pabaigos – neįmanoma. Žinutės pabaigoje rasite vaizdo siužetą apie vieno architekto pastatytus Penrouzų laiptus, tačiau jie – baigtiniai. Penrouzus įkvėpė olandų menininko M.C. Ešero (M.C. Escher ) grafikos darbai – iliuzijos autoriai tai pripažino ir minėtame straipsnyje. Beje, menininkas savo garsiąją litografiją "Klimmen en dalen" ("Kopimas ir leidimasis") sukūrė perskaitęs Penrouzų straipsnį ir pamatęs jų sukurtą iliuziją. "Prieš keletą mėnesių vienas mano bičiulis atsiuntė man jūsų straipsnio fotokopiją, - vėliau Penrouzams rašė M. C. Ešeras. – Jūsų begaliniai laiptai man buvo visiška naujovė. Mane ši idėja taip užvaldė, kad netrukus pajutau įkvėpimą sukurti naują paveikslą, kurį ir noriu jums atsiųsti ir taip jus pagerbti."
Koks būtų Penrouzų laiptų paaiškinimas? Nors menininkai, ant dvimačio paviršiaus kurdami erdvės gilumo iliuziją, taiko santykinių proporcijų koncepciją, M. C. Ešeras savo darbuose dažnai taikydavo prieštaraujančių proporcijų efektą ir kurdavo dvimačius vizualinius paradoksus. Jie apgauna mūsų regėjimą, nes, žvelgiant į šią iliuziją, dėmesys, regėjimas ir suvokimo procesai nukreipiami į skirtingus laiptų fragmentus. Kiekvienas fragmentas prasmingas kaip atskira detalė, tačiau suvokimo procesams juos suklijavus į visumą, mes matome neįmanomą situaciją, kuri atrodo labai tikroviška.
Kaip Penrouzų laiptai atrodo tikrovėje (trimatėje erdvėje), kviečiame pasižiūrėti šiame vaizdo siužete. Beje, Rodžeris Penrouzas yra ir dar vienos įspūdingos iliuzijos – Penrouzo trikampio – autorius. Šis trikampis trimatėje tikrovėje taip pat yra neįmanomas. Tačiau ant dvimačio paviršiaus sužaidus spalvomis ir šešėliais, sukuriamas erdvinio trikampio atvaizdas. Pirmasis tokį trikampį dar 1934 m. nubraižė švedų menininkas Oskaras Roitersvardas (Oscar Reutersvärd), tačiau R. Penrouzas šeštajame XX a. dešimtmetyje jį atkartojo savarankiškai (nieko apie tai nežinodamas) ir išpopuliarino, pavadindamas jį taip: "neįmanomybė gryniausiu pavidalu".
| ||||||||
| ||||||||
