Mokslo ir technologijų pasaulis

Paslaptingos kolonos iš bazalto Islandijoje kai kurių vietinių buvo priskirtos trolių darbelių kategorijai, tačiau mokslininkai pagaliau išaiškino šių stulpų prigimtį. Šie stulpai iš tikrųjų susidarė neįprastų geologinių procesų metu.

Rasti bazaltiniai stulpai yra tuščiaviduriai, jų viduje yra vamzdžio pavidalo kanalas. Manoma, jog tai tekančios į viršų lavos padarinys.

Bazaltiniai stulpai, kurių rasta maždaug 40 (jų aukštis yra maždaug 8,2 m, o plotis – 5 m), yra išsibarstę po visą Skaelingar slėnį, per kurį teka Skafta upė, netoli Islandijos pietinės pakrantės. Pasirodo, jog šie stulpai yra neįprasto lavos ir vandens sąveikos žemėje rezultatas.

„Tai beveik antgamtiška patirtis žiūrėti į šiuos darinius pirmą kartą, kadangi jie tiesiog labai reti ir kažkam juos priskirti bendrais bruožais yra labai sunku", - įspūdžiais dalinosi Tracy Gregg, vulkanologė iš Bafalo universiteto.

Gregg su magistro laipsnio studentu Kenneth'u Christl'u aiškino, jog tuščiavidurės kolonos greičiausiai susiformavo maždaug vertikaliais stulpeliais dėl garų bei perkaitinto vandens veržimosi kartu su lava.

Vulkanologė sakė, jog šie stulpai primena vadinamuosius lavos medžius Havajuose, kurie suformavo bazaltinius tuščiavidurius cilindrus, kuomet per mišką tekėdama lava dėl sąlyčio su medžių kamienais staigiai atšaldavo. Šio proceso metu kamienai sudegdavo, palikdami cilindriškus tuščiavidurius stulpus. Mokslininkai aiškina, jog Islandijoje rasti bazaltiniai stulpai turėjo susidaryti kiek kitaip, kadangi šioje vietovėje medžiai neauga.

Islandijos vietovės atveju, Gregg ir Christle apskaičiavo, jog Skafta upė buvo užblokuota per Laki ugnikalnio išsiveržimą 1783 metais. Tai sukėlė lava, kuri tekėjo per tokius tarpeklius kaip Skaelingar slėnis, išsisklaidydama po įvairius plyšius. Kuomet ištirpusių uolienų gniužulai įkaitino slėnio žemę, ir kuomet įkaitę garai kilo pro išsilydžiusių uolienų tarpus, susiformuodavo kažkas panašaus į karštų garų geizerius. Lava, kuri tuo metu dar nebūdavo sustingusi, kildavo į viršų kartu su geizerio garais, pakilusi į tam tikrą aukštį atvėsdavo ir atšalusi suformuodavo šias bazaltines kolonas. Visas procesas galėjo vykti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

„Paprastai, kuomet įsivaizduojame lavos sąlytį su vandeniu, mes manome, jog vanduo virsta garais ir sukelia sprogimą“, - sakė Gregg. - „Štai pavyzdys, kuomet visa tai gali stebėti iš arti.“