Seksologas: seksas įdomus su tuo, su kuriuo ir be sekso jums įdomu
|
©huffingtonpost.co.uk „Esame taip dažnai raginami paįvairinti seksualinį gyvenimą, kad kartais ima atrodyti, jog seksualinė mažuma yra tie, kurie jau ne vienerius metus gyvena su nuolatiniu partneriu ir seksas jiems teikia malonumo“, - Maskvos psichiatrijos mokslinių tyrimų instituto seksologą Jurijų Prokopenko, meilės ir sekso temomis parašiusį 16 knygų, cituoja savaitraštis "Lietuvos sveikata". Portalas wday.ru kalbina seksologą.
- Ar įmanoma kaip nors sužinoti, kuris žmogus gali tapti nuolatiniu mūsų partneriu? - Seksas įdomus su tuo, su kuriuo ir be sekso jums įdomu. Jeigu jus domina tik seksas, o ne pats žmogus, santykiai ilgai nesitęs, net jeigu formaliai ir bus išlaikyti. Turbūt esate sutikę porų, kurie, jeigu nežinotumėte, kad yra vyras ir žmona, niekuomet apie tai nepasakytumėte: jie ne tik nekalba vienas su kitu, jie net vengia vienas į kitą žiūrėti. Ir priešingai, net ir žmonių minioje nesunku pastebėti tikrą porą. Jie vienas kitą liečia, jų akys švyti. Jie džiaugiasi buvimu kartu. - Kaip porai pavyksta ir po daugelio bendrų gyvenimo metų būti vienas kitam įdomiais? - Kad žmogus tau būtų įdomus, juo reikia domėtis! Kiekvienas mūsų – neišsenkantis okeanas, į kurio gelmes smagu ir gera nerti. Mums turi rūpėti šalia esančio žmogaus ir kasdieniai rūpesčiai, ir vidiniai išgyvenimai. Taip pat ne mažiau svarbu mokėti išreikšti savo meilę. Žavėtis vienas kitu, girti, sakyti „aš tave myliu“ – ne tik žodžiais, bet ir akimis, gestais, poelgiais. Ir ne tik lovoje. Daryti tai reikia ne atsidėkojant už ką nors, o pradėti pirmam – dosniai ir neatlygintinai. - Kokie, jūsų nuomone, pastovios partnerystės pliusai? - „Susigrojimas“, kaip sako muzikantai. Tokio dueto melodija bus sudėtingesnė ir skambės daug gražiau. O tie, kurie susitiko neseniai, dar turės nueiti nemažą atkarpą, kad prisitaikytų vienas prie kito. Naujas partneris – kaskart rizika. Būti atstumtam – viena stipriausių baimių, o kur dar tikimybė, kad nusivilsite. Jeigu pora lieka kartu, tokios baimės praeina. Energiją tuomet skiriame, padėdami partneriui realizuotis. Tai ir egoizmas, ir altruizmas vienu metu: pasitenkinimas, kurį suteikiame kitam, malonus ir mums patiems. - O rutina? Juk dažnai rekomenduojama „atšviežinti“ seksą? - „Atšviežinti“ seksą, kaip jūs sakote, galima, kai tai yra nuoširdus noras ką nors naujo suteikti partneriui. Jeigu nėra žmogiškojo domėjimosi, jokia technika nepadės. Rankos turi augti iš širdies, lyties organai - taip pat. Jeigu šio ryšio nėra, nieko neišeis. - Moterims skirtuose leidiniuose dailiosios lyties atstovės dažnai mokomos eksperimentuoti: seksualūs apatiniai, naujos pozos... - Sudėliokime akcentus: svarbu ne pozos ar apatiniai, reikia, kad partneriai abu norėtų to paties. Jeigu porai patinka viena poza ir jie nieko nenori keisti – puiku. Kam jiems mūsų patarimai? Jeigu abu nori pasimylėti miške ant eglės kankorėžių – irgi gerai. O štai jeigu jis nori, o ji – ne, tuomet „blogoje“ poroje jie vienas ant kito supyks, o „geroje“ – ieškos abiem tinkamo varianto – pavyzdžiui, galbūt ant kankorėžių, bet ne miške arba, priešingai, miške, bet ant minkštos žolės. Su nuolatiniu partneriu nereikia ieškoti bendros kalbos, ji jau atrasta. - Gyvenant su nuolatiniu partneriu, greičiausiai tenka save riboti, o šiuolaikiniame laisvę išpažįstančiame pasaulyje tai daug kam nepatinka... - Ne, jiems tiesiog gera drauge. Ne mes save ribojame, o visuomenė. Kartais mums sakoma, kas galima, o kas – ne, kartais esame auklėjami, kaip patogu sociumui. Tuomet gali atrodyti, kad esame priversti save riboti. Patikrinti lengva: apribojimai – tai tam tikra idėja „aš privalau turėti vieną partnerį“, o ne jausmai. Galite savęs paklausti, ką aš jaučiu – moralinį pasitenkinimą dėl to, kad vykdau pažadą, ar džiaugsmą, jos šalia manęs yra žmogus, su kuriuo man gera. - Tačiau pastovus partneris - nereiškia vienintelis... - Taip, „vienameilių“ porų vis mažiau. Iš vienos pusės tai rodo, kad mažiau branginami poros ryšiai. Iš kitos – tai požymis, jog seksualiniai santykiai nebeprilyginami meilei pagal formulę „ką myliu, su tuo ir miegu; su kuo miegu, tą ir myliu“. Įmanomi tapo santykiai „maža, su kuo miegu – myliu tik tave“. Vis dėlto tikrai dar yra porų, kur partneriai ištikimi vienas kitam. Jų ryšys metams bėgant tik tvirtėja. - Sakote, kad „geros“ poros, gyvenančios kartu tampa vienu. Kaip tuomet neprarasti savasties? - Būdami vienu, netampame vienodi! Ir nebūtinai viską darome kartu. Įsivaizduokite einantį žmogų: rankos ir kojos atlieka skirtingus veiksmus, o ir abi kojos ne vienu kartu žengia į priekį. Tačiau visos kūno dalys susijusios - atlikdamos skirtingus veiksmus, turi vieną tikslą. Tokiu principu gali gyvuoti ir pora. Ir tuomet būti neištikimam partneriui – tas pats, kas dešine ranka nupjauti kairiąją. | ||||||
| ||||||