Mokslo ir technologijų pasaulis

Savaitgalį Saulėje įvyko stiprus žybsnis, dėl kurio šeštadienio vakarą Žemėje kelioms minutėms buvo sutrikusios jautrios ryšių sistemos.

Trumpas X1 klasės žybsnis išsiveržė iš saulės dėmės „AR2017“, kuri pamažu nusisuka nuo mūsų. Tai įvyko šeštadienį 17.48 val. Grinvičo laiku, informuoja Space.com. Žybsnio metu išsviesta plazma dar keliauja link mūsų planetos, bet didesnės žalos neturėtų sukelti.

„Saulės žybsniai yra stiprūs radiacijos protrūkiai, – teigia NASA Goddardo kosminių skrydžių centro atstovė Karen Fox. – Žybsnio metu paskleista kenksminga radiacija negali praskrosti Žemės atmosferos ir fiziškai sužeisti čia esančių žmonių, tačiau, kai žybsnis pakankamai stiprus, ji gali pakenkti orbitoje esančiai įrangai, tokiai kaip GPS ar ryšių palydovai.“

Nors minėta saulės dėmė tolsta, manoma, kad artimiausiomis dienomis joje dar gali įvykti stiprių žybsnių. Pastarieji, priklausomai nuo rentgeno spinduliuotės galingumo, skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X. A 0,0 atitinka 10 nanovatų kvadratiniame metre spinduliavimo galingumą. B raidės žybsniai yra 10 kartų galingesni už A, C – 10 kartų galingesni už B ir t.t.

Rentgeno spindulių žybsnius dažniausiai lydi vainikinės masės išsiveržimai – Saulės plazmos pliūpsniai, kurių debesys, pasiekę Žemę, gali sukelti geomagnetines audras. Vasario mėnesį Saulėje įvyko galingiausias žybsnis per pastaruosius dvejus metus, o jo galingumas įvertintas X 4,9 klase.