Mokslo ir technologijų pasaulis

Iš kieto, negyvo skeleto išsiskleidžiantys minkšti, plunksnuoti čiuptuvai, atsiveriančios ir vėl užsiveriančios burnas primenančios angos, besimainančios spalvos ir keisti pulsuojantys paviršiai. Tokie ir panašūs vaizdai atsiveria tyrinėjant Didžiojo barjerinio rifo koralus.

Pagreitintas lėtas gyvenimas

Tiesa, koralai juda itin lėtai ir dažnai jų judesiai plika akimi beveik nematomi. Jūrų biologas Danielis Stoupinas, šiuo metu studijuojantis doktorantūroje Australijos Queenslando universitete, sukūrė trumpą filmuką, pavadintą „Slow Life“ (angl. lėtas gyvenimas) kuriame neįprastas koralų gyvenimas yra gerokai pagreitintas ir jų veiksmus galime pastebėti ir mes.

Mažiau nei keturių minučių trukmės filmuko kūrimas užtruko devynis mėnesius. Per juos D. Stoupinas iš viso padarė apie 150 tūkst. koralų, pinčių ir kitų jūros gyvūnų nuotraukų. Jų veikla buvo fotografuojama po kelias valandas, vėliau nuotraukos sujungtos į fotofilmą. Pažiūrėti „Slow Life“ galite žemiau.

„Šių gyvūnų tempai mums yra sunkiai suvokiami, - rašo mokslininkas filmuko aprašyme. Mūsų smegenys yra prisitaikiusios stebėti ir suprasti žymiai greitesnius įvykius, vykstančius mums artimais greičiais. Mums, išsivysčiusiems kartu su greitai bėgančiais liūtais ir elniais, kur viskas gali pasikeisti per minutę, pastebėti pokyčius, kurie trunka valandas ar dienas, yra gerokai sunkiau.“

Griežia dantį ant koralų „lobių ieškotojų“

Pasak jūrų biologo, šie gyvūnai stato koralinius rifus ir atlieka labai svarbų vaidmenį biosferoje, tačiau apie jų kasdienius gyvenimus mes žinome labai mažai. D. Stoupinas tikisi, jog taip ilgai kurtas ir daug kantrybės pareikalavęs filmukas padės atkreipti dėmesį į didžiulį neigiamą žmonijos poveikį jūrų organizmams. Jis ypač piktinasi tais žmonėmis, kurie tyčia ardo rifus, kad jų dalimis galėtų apstatyti akvariumus.

„Aš neprašau, kad jūs atsisakytumėte savo pomėgių, bet įdėmiai pagalvokite, kas jums iš tiesų rūpi, ką saugote ir į ką investuojate. Didysis barjerinis rifas yra dideliame pavojuje. Jūs turite galimybę tai pakeisti į gerąją pusę, o ne bandyti išgraibstyti tai, kas iš jo liko“, - rašo Danielis Stoupinas.

2012 m. paskelbus 27 metus trukusio Didžiojo barjerinio rifo būklės tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog ekosistema sparčiai nyksta – per tyrimo laikotarpį žuvo 50 proc. rifą sudarančių koralų. Vienos iš pagrindinių rifų nykimo priežasčių yra dėl klimato kaitos kylanti vandens temperatūra, vandenynų rūgštėjimas dėl didelio išmetamo CO2 kiekio bei žemės ūkio nuotekos gausios azoto ir fosforo teršalų.

Daugiau Danielio Stoupino darytų koralinių rifų nuotraukų ir kitų darbų galima pamatyti ČIA.