Mokslo ir technologijų pasaulis

Per Velykas skubame marginti kiaušinius: kas vištų, kas putpelių, kas mažų, kas didelių. O ar žinote, kieno kiaušiniai iš žemės dygsta?

Tai poniabudė (Phallus impudicus), liaudyje vadinama Žemės taukais, panagrybiu, vilkagrybiu. Šios rūšies grybo jaunas vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, išorėje baltas, pusiau išlindęs iš žemės. Vaisiakūniui subrendus luobelė pratrūksta ir iš „kiaušinio“ išauga baltas raukšlėtas kotas su varpelio formos kepurėle. Ją dengianti gleivėta sporų masė skleidžia nemalonų dvėselienos kvapą, todėl miške pajutę šį „aromatą“ iškart suprasite, jog netoliese auga poniabudė. Nors žmonių toks kvapas nežavi, bet jis privilioja vabzdžius, kurie išnešioja sporas.

Grybas nevalgomas, bet gamtoje visada būna išimčių... Jaunas grybas, kurį tebegaubia išnara (t.y. dar kiaušinio pavidale), yra valgomas, turi ridikų kvapą ir skonį.

Liaudies medicinoje jauni žemės taukai, jų drebutinės masės spiritinis antpilas buvo vartojamas nuo reumato ar podagros ir net vėžiniams susirgimams gydyti, moterys jų sultimis tepdavo veidą, kad oda skaistesnė būtų. O senovės kinai (ir ne tik jie...) gamindavosi iš jo meilės gėrimus, sužadinančius aistrą. Pasakojama, jog net paties Čarlzo Darvino dukra, siekdama apsaugoti savo tarnaičių moralę, kiekvieną rytą keldavosi anksti, kad surinktų iš apylinkių visas poniabudes.

Šis grybas savo gydomosiomis savybėmis ne ką mažiau vertingesnis už garsųjį japonišką shiitake grybą. Džiovintų poniabudžių milteliais gydė negyjančias žaizdas, odos grybelį, stiprino imunitetą.
Sakoma, jog pakanka vos vieno arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių, ir visą dieną energijos nepritrūks. O kur dar kitos aprašytos ir neaprašytos šio stebuklingo grybo galios...

Kitas milžiniškus dinozauro kiaušinius primenantis grybas - didžioji langermanija (Langermannia gigantea) arba didysis kukurdvelkis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Grybo vaisiakūnis gali užaugti net iki 10 kilogramų svorio. Iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja, luobelė ima trūkinėti ir sporos išbarstomos. Šių gigantiškų „kiaušinių“ galima aptikti augančių net kolonijomis - tarsi milžinė višta būtų pievoje ar pamiškėje perėjusi...

Argi ne stebuklinga mus supanti gamta? Linkime pajusti gamtos pabudimą, nors ir be poniabudės.

Naudokimės gamtos turtais atsakingai ir saikingai!

Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija