Mokslo ir technologijų pasaulis

Ledo danga Vilkso (Wilkes) žemėje Rytų Antarktidoje yra kur kas labiau pažeidžiama, nei buvo manoma iki šiol, teigia mokslininkai. Pasak jų, vadinamojoje poledinėje Vilkso įduboje susikaupusi milžiniška ledo masė dabar laikosi sausumoje tik dėl nestabilaus ledo „kamščio“, sulaikančio jos slinkimą į vandenyną.

Jeigu šis „kamštis“ dėl tolimesnio oro ir vandens šiltėjimo išnyks, Vilkso žemės ledo danga nesustabdomai ims slinkti į Pietų vandenyną. Pasak tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Climate Change“, vadovo iš Potsdamo (Vokietija) Klimato poveikio tyrimų instituto Matthiaso Mengelio, daugiau nei 1000 kilometrų nusidriekusioje Vilkso įduboje yra tiek ledo, kad jam patekus į vandenyną ir ištirpus jūros lygis pasaulyje pakiltų nuo 3 iki 4 metrų.

Šią milžinišką ledo masę sausumoje laiko tik nedidelė ant žemyno paviršiaus, esančio žemiau jūros lygio, uolienų susiformavusi ledo sankaupos užtvara ties Antarktidos pakrante. Tačiau ši užtvara per artimiausius amžius gali ištirpti, jei jūros vanduo ir toliau šiltės, teigia mokslininkas.

„Vilkso įduba Rytų Antarktidoje yra tarsi nuožulniai padėtas butelis. Jeigu jis bus atkimštas, viskas iš jo ištekės“, - aiškina M. Mengelis. Pasak kito šio tyrimo autoriaus Anderso Levermanno, pagrindinė naujojo tyrimo išvada yra ta, kad ledo slinkimas iš Vilkso įdubos į vandenyną bus nesustabdomas procesas. Vis dėlto mokslininkas mano, kad žmonija dar turi laiko, kad sumažintų klimato šiltėjimo tempus ir išlaikytų šį ledo „kamštį“ dabartinėje vietoje.

Skelbiama, kad šis Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkų tyrimas yra vienas pirmųjų, vertinančių klimato šiltėjimo pasekmių pavojus Rytų Antarktidoje, kuri iki šiol ledo slinkimo požiūriu buvo laikoma stabilia žemyno dalimi. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad situacija čia yra labai pavojinga.

„Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad Vilkso įduba yra dar labiau pažeidžiama, nei Vakarų Antarktida“, - pareiškė A. Levermannas. Vakarų Antarktidos ledo šelfas yra labai nestabilus: nuo jo dažnai atskyla milžiniški ledkalniai ir pradeda dreifuoti Pietų vandenyne.

Mokslininkų apskaičiuota, kad jei ištirptų visa Antarktidos žemyno ledo danga, jūros lygis pasaulyje pakiltų 57 metrais. Vokiečių mokslininkų tyrimo išvadose sakoma, kad ledo masę Vilkso įduboje laikantis „kamštis“ gali išnykti per artimiausius 200 metų, jei vandenyno temperatūra kils taip pat, kaip ir šiuo metu. Manoma, kad visas ledas iš „atkimštos“ Vilkso įdubos į vandenyną nuslinktų per 5 000 -10 000 metų.