Mokslo ir technologijų pasaulis

Antarktida šilo santykinai lėtai, palyginus su likusiu pasauliu. To paaiškinimas, panašu, yra toks, kad stiprėjo apie kontinentą pagal laikrodžio rodyklę besisukantys vėjai, užkirsdavę kelią šiltesnio oro patekimui.

Tam tikra prasme, šie vėjai mums pasitarnavo, išlaikydami šiltą orą nuo patekimo į Pietų ašigalį. Antraip, jis būtų tirpęs. Bet greitėdamas šis atmosferos verpetas traukiasi, palikdamas daugiau pažeidžiamų Antarktidos vietų šilumoje ir atitraukdamas žiemos lietus iš Vakarų Australijos.

2009 m. atrodė, kad už vėjų stiprėjimą atsakinga skylė ozono sluoksnyje virš Antarktidos. Dabar Nerilie Abram iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje ir jos kolegos parodė, kad ozono skylė yra tik priežasties dalis. Globalinis atšilimas yra ne mažiau svarbus.

Šilimas maitina vėjus

Komanda atkūrė Antarktidos pastarųjų 1000 metų temperatūrą, naudodamasi ledo kernais iš Jameso Rosso salos, netoli nuo Antarktidos pusiasalio. Temperatūros koreliavo su vėjų stiprumu ir dažnumu, tad jie galėjo įvertinti vėjų galią.

Pasirodė, kad dabartinis vėjų stiprumas didžiausias per pastarąjį tūkstantmetį. Bet stiprumo pakilimas prasidėjo penktajame XX a. dešimtmetyje, likus kelioms dekadoms iki ozono skylės atsiradimo.

Taigi, Abram komanda atliko praėjusio tūkstantmečio orų simuliaciją, naudodama aštuonis klimato modelius, pagal faktinį ŠES dujų lygį, nustatytą iš ledo kernų. Visi modeliai numatė, kad vėjas turėtų sustiprėti iki penkto dešimtmečio, o tai rodo, kad vaidmenį vaidino ŠES dujos. Taip gali būti, nes daugiau sausumos turintis šiaurinis pusrutulis šyla greičiau už pietinį ir sukuria vėjus stiprinantį temperatūros gradientą.

Tokie istoriniai duomenys yra gyvybiškai svarbūs, pabrėžia Wenju Cai iš CSIRO, Australijos nacionalinės tyrimų agentūros Melburne. Dar nepublikuotame darbe jis vertina, kad ozono sluoksnio nykimas sukėlė du trečdalius poveikio Antaktidos vėjams, o už likusią dalį atsakingos ŠES dujos.

Ateities šokas

Jei ŠES dujos išties prisideda prie vėjų stiprėjimo, tai keičia mūsų prognozes apie Australijos ir Antarktidos klimatą.

Buvo tikimasi, kad ozono skylė užsitrauks per kelis dešimtmečius, ir jei tai buvo vienintelis orus kontroliuojantis faktorius, jie turėtų susilpnėti ir išsiplėsti. Taip Australijos lietūs grįžtų atgal, o vakarinės Antarktidos dalys būtų labiau apsaugotos nuo šilimo.

Tačiau, Abram tvirtina, kad kylanti globali temperatūra priešinsis šiam vėjų silpninimo efektui. Tai reiškia, kad Australijos Vakarai liks sausi, o vakarinės Antarktidos dalys, neužstojamos vėjų, tirps ir toliau.

Cai verinimu, jei dabartinis emisijų lygis išliks, šie du faktoriai iki 2045-ųjų vienas kitą neutralizuos, tad vėjai liks pastovūs. Po to, jei emisijos nemažės, ŠES dujos ims toliau stiprinti vėjus.

Žurnalo nuoroda: Nature Climate Change, DOI: 10.1038/NCLIMATE2235

Michael Slezak
New Scientist