Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvoje viešojo transporto stoteles papuošė meniški mokslininkų darbai
Publikuota: 2014-05-23

Pirmoji Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda „Art in Science“ (liet. menas moksle) tapo puikia galimybe šalies mokslininkams atrasti grožį savo laboratorijose. Nors, kaip teigė projekto sumanytojai, menas ir mokslas paprastai yra suprantami kaip skirtingi ir visiškai nesusiję dalykai, meniškų detalių paieškos moksle tyrėjams tapo nesudėtinga užduotimi.

Nuotrauka iš mikroskopo

Parodoje dalyvaujanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos doktorantė Silvija Jankevičiūtė apie "Art in Science" sužinojo atsitiktinai, tačiau parodos idėja veiklią mergina sužavėjo. S. Jankevičiūtė parodai pateikė nuotrauką iš įprastos savo darbo laboratorijoje dienos.

„Mano darbas yra susijęs su mikroskopavimu. Jo pagalba išgautos nuotraukos dažniausiai man primena meno kūrinius, kuriais norisi pasidalinti su kitais, o vizualizacijų parodoje „Art in Science“ būtent ir priimamos įvairios vaizdinės medžiagos, išgautos Lietuvos laboratorijose bei kitose mokslo erdvėse“, - paaiškino LSMU doktorantė.

S. Jankevičiūtė tiki, jog ši ir panašios iniciatyvos prisideda prie mokslo populiarinimo, parodo žmonėms, jog mokslas taip pat gali būti netikėtai įdomus.

Oro garų lašeliai

Biochemija besidominti LSMU studentė yra įsitikinusi, jog menas be mokslo egzistuoti negali. „Tai lyg sintezėje egzistuojančios sritys, turinčios daug bendrumo: spontaniška idėja, galinti pažadinti vidury nakties ar priešingai – neleisti užmigti. Negaliu atskirti šių dviejų sričių. Jos papildo viena kitą“, - kalbėjo S. Jankevičiūtė.

Būsimos biochemikės parodai pateikta nuotrauka "Dangiško mėlio snaigė" buvo sukurta dirbant laboratorijoje su pirminėmis ląstelių kultūromis.

„Nuotraukoje pavaizduotas procesas – tai vieno eksperimento pasiruošimo etapo metu, skiriant pirminę mišrią neuronų – glijos ląstelių kultūrą ir atliekant ląstelių gyvybingumo tankio nustatymą su hemocitometru bei įvertinant ląstelių membranos integralumą tripano mėlio pagalba mikroskopiniame laukelyje pastebėjau gana didelę ir aiškiai matomą mėlynos spalvos kristalinę struktūrą, susidariusią iš oro garų ir tripano melio dažo lašelių. Vaizdą užfiksavau mikroskopu su integruota fotokamera. Net nesvarstydama supratau, kad tai - dangiško mėlio snaigė“, - meniškos nuotraukos atsiradimo istoriją papasakojo studentė.

Kūriniai eksponuojami stotelėse

S. Jankevičiūtės ir kitų mokslininkų darbus galima išvyksti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto stotelėse. Skeptikams, kurie sako, jog mokslas ir menas yra visiškai nesuderinamos sritys, mokslinio meno kūrinio autorė atkerta, jog mokslas nebūtinai visada turi virsti menu, bet į jį reikia žvelgti kūrybiškai. „Tuomet jis tampa tik įdomesnis ir įkvėpiantis“, - įsitikinusi kaunietė.