Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvos miškuose yra daug augalų, kuriuos sumaišius su vaistažolėmis, galima taip apsinuodyti, kad be ligoninės nepavyks išsiversti. O alergišką žmogų nuo augalo kilusi alerginė reakcija gali pražudyti vos per keliolika minučių. Visgi net ir netinkamai panaudojus daržo gėrybes galima rimtai susirgti. Žolininkai perspėja, kad išgėrus bulvių lapų nuoviro galima ir išprotėti.

Kokie augalai Lietuvoje pavojingiausi?

Sveikatos specialistai perspėja, kad apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę klastingai gražiai atrodantį augalėlį paliesti, nuskinti ir paragauti. Be to, vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė nei suaugusių žmonių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė teigė, kad Lietuvoje yra ir labai nuodingų augalų. Kita dalis mažiau pavojinga, tačiau tokios žolės vis tiek gali pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną, o jautresniems – ir sukelti alergiją, kuri gali baigtis net mirtimi. Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.

Kaip žinoti, kurie augalai pavojingi? Sveikatos specialistai yra sudarę specialų sąrašą, su kuriuo prieš einant į mišką ar pievą vertėtų gerai susipažinti. Į sąrašą įtraukti šie augalai:

Amerikinė fitolaka (visas augalas, ypač lapai ir uogos);

Baltasis čemerys (visas augalas, ypač šaknys);

Darželinis pupmedis (visas augalas);

Juodoji drignė (visas augalas);

Brugmansijos (visas augalas);

Kukmedžiai (visas augalas);

Kurpelės (visas augalas, ypač lapai ir šaknys);

Lobelio čemerys (visas augalas, ypač šaknys);

Paprastasis ricinmedis (visas augalas, ypač sėklos);

Paprastasis žalčialunkis (visas augalas);

Paprastoji durnaropė (visas augalas, ypač sėklos ir lapai);

Paprastoji pakalnutė (visas augalas);

Paprastoji rusmenė (lapai, žiedai, sėklos);

Rudeninis vėlyvis (visas augalas);

Tabakas (visas augalas);

Vaistinė šunvyšnė (visas augalas, ypač uogos);

Kiauliauogė (visas augalas);

Rododendras (visas augalas);

Hortenzija (visas augalas);

Laukinė ir kultūrinė vyšnia (šakelės ir lapai);

Paprastoji alyva;

Darželinė rūta (visas augalas);

Kelminis papartis (visas augalas);

Smidras (nuodingos uogos).

Simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka

Pasidomėjus apie apsinuodijimo požymius, V. Dubinskienė teigė, kad skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus. Kaip tik todėl skirtingai pasireiškia ir apsinuodijimo simptomai. Jie gali pasireikšti iškart arba po slaptojo sezono. Pavyzdžiui, deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne. Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt. Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.

Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15 - 60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą. Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele. Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1 - 6 valandoms, o kartais net po paros.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius teigė, kad pasireiškus apsinuodijimo požymiams ir simptomams, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Tokios pačios pozicijos besilaikiusi V. Dubinskienė pridėjo, kad atvykstant pas gydytojus geriausia su savimi turėti ir augalą, kuriuo buvo apsinuodyta.

Visgi ji atskleidė, kad apsinuodyti galima ne tik suvalgius ką tik nuskintą augalą, bet ir iš nuodingų augalų užsiplikius arbatą ar paragavus trauktinės. Pašnekovės teigimu, rimčiausia grėsmė – alerginė reakcija: „Jei žmogus alergiškas nuodingam augalui, gali atsirasti alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tokiu atveju pradeda tinti kvėpavimo takai. Todėl žmogus ima dusti, jam dingsta sąmonė. O galiausiai nesuteikus pagalbos gali ištikti ir mirtis.“

Blogiausia, kas gali nutikti – staigus uždusimas

Žolininkas Virgilijus Skirkevičius taip pat sutiko, kad Lietuvoje yra daug nuodingų augalų, kurie gali rimtai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Todėl pagrindinis receptas, kaip nuo to apsisaugoti, - maistui rinkti tik tokius žalumynus ir jų uogas, kurias tikrai pažįstate. „Jei vadovausitės tuo, ką pasakė kaimynė, galite stipriai apsinuodyti“, - perspėjo pašnekovas.

Jis kaip ir tradicinės medicinos atstovai laikėsi pozicijos, kad pavojingiausia organizmui yra stiprios alerginės reakcijos. Todėl prieš skinant augalą ir vėliau ruošiantis jį vartoti, vyras patarė visų pirma juo patrinti palūpį. Jei šiam augalui esate alergiškas, pirmųjų požymių ilgai laukti neteks. Dažniausiai tai būna lūpos patinimas ar nedidelės pūslelės. Pasireiškus tokiems simptomams augalo vartoti negalima.

„Alergija irgi yra savotiškas apsinuodijimas, nes tokiu būdu pasireiškia organizmo atmetimo reakcija. Prasidėjus alerginei reakcijai žmogui pradeda spausti gerklę, kadangi ima tinti audiniai. Dėl to žmogui gresia uždusimas. Šitie požymiai atsiranda labai greitai po to, kai būna suvartojamas augalas, kuris žmogui kelia alergiją. Šiaip tokiems rimtiems simptomams reikalingas didelis kiekis augalų, kuriems žmogus yra alergiškas. Žinoma, kartais ir nepavojingas augalas gali sukelti tokią reakciją. Tačiau reikia žinoti, kad ne kiekvienam žmogui nuodingas augalas sukels šoką, tai būdinga tiems žmonėms, kurie suvartos augalą, kuriam yra jautrūs“, - tikino žolininkas, pridėjęs, kad greičiausiai vieno lapelio tokiai reakcijai nepakaktų – tam reikia bent saujelės.

Tačiau ne vien alerginėmis reakcijomis pavojingi nuodingi augalai. Jų suvalgius galima pajusti ir apsinuodijimo simptomus – pykinimą, viduriavimą, galvos svaigimą. Vis dėlto pašnekovas atskleidė, kad nepageidaujami požymiai dažniausiai nepasireiškia iš karto po to, kai suvalgoma kenksminga žolė – praeina šiek tiek laiko, kol ji suvirškinama.

„Pavartojus žolelių neturi būti pykinimo, viduriavimo ir išbėrimo. O jei atsiranda šie simptomai, organizmas taip iš karto parodo, kad jam nepatinka. Aišku, esant lengvam apsinuodijimui sąmonė gali ir nedingti“, - apie nerimą keliančius požymius kalbėjo žolininkas, pridūręs, kad žmonės visgi yra atsargūs ir nepažįstamų augalų dažniausiai nerenka.

Tačiau jis nesiėmė prognozuoti, kokia kenksmingų augalų ar jų uogų dozė žmogui gali būti mirtina. Nors vyras mano, kad rimtam apsinuodijimui vieno lapelio neužteks, reikia bent saujelės, jis aiškino, jog viskas priklauso nuo to, kaip paruoštas augalas suvartojamas. Be to, net ir išgėrus trauktinę, pagamintą iš pavojingų augalų, galima rimtai apsinuodyti. „Arbata veikia švelniau, gyvas augalas stipriau, o sausi milteliai – dar stipriau. Tik manau, kad nuo vieno lapelio neturėtų nieko būti. Net ir durnaropės lapelis labai rimtų pasekmių greičiausiai nesukels“, - sakė vyras.